/Varėnoje – Alytaus miesto teatro spektaklis „Kitų žmonių gyvenimas yra kitų žmonių gyvenimas“
2018 m. balandžio 20 d.

Varėnoje – Alytaus miesto teatro spektaklis „Kitų žmonių gyvenimas yra kitų žmonių gyvenimas“

Gegužės 25 d. 18 val. Varėnos kultūros centre bus rodomas Alytaus miesto teatro spektaklis „Kitų žmonių gyvenimas yra kitų žmonių gyvenimas“.  Tai naujas spektaklis, kurį Alytaus miesto teatre stato talentingas režisierius Gildas Aleksa. Alytiškiams jis pažįstamas nuo tada, kai komedijų festivalyje pelnė geriausio režisieriaus vardą. Šiemet jam už alternatyvių scenos menų erdvės „Šelteris“ įkūrimą ir joje vykdomą veiklą įteikta Kauno „Fortūnos“ statulėlė. Premjera ir susitikimas su kūrybine grupe Alytaus teatre įvyks jau balandžio 26 d. 18 val

Pokalbis su režisieriumi.

  • Netrukus teatro mėgėjai bus pakviesti į premjerą „Kitų žmonių gyvenimas yra kitų žmonių gyvenimas“. Kasdienybėje taip dažnai mėgstame narstyti kitų žmonių gyvenimus, kalbėti ir apkalbėti. Ar turėsime apie ką kalbėti ir po spektaklio?

Manau, taip. Pagrindinis klausimas, kurį kėliau pats sau, ar teatras, ypač miesto teatras, kalba apie miesto žmones savo kūryba. Aš nusprendžiau pasirinkti tuos žmones, tuos miestiečius, kurie dėl įpročio ar galimybių nebuvimo nesilanko teatre. Jų gyvenimus norėjau pabandyti perteikti teatrališkiausiais būdais, sukurti konfliktą tarp teatrališkumo ir dokumentikos, tarp socialinės atskirties, gyvenimo paraštės ir tos orios kilnybės scenoje. Mes norime ateiti į teatrą ir būti pakylėti, ir pamiršti tas problemas arba apie jas mąstyti transcendentiniame lygmenyje.

  • Sakote, jog šis spektaklis yra kaip žaidimas, kuriame yra labai aiškios taisyklės. Ką ir kaip žaidžia aktoriai?

Kiekvienas aktorius turi po vieną žmogų, kuris gyvena Nakvynės arba Pusiaukelės namuose ir jo gyvenimą turi perteikti tik Viljamo Šekspyro (red. – XVI a.pab. – XVII a.pr. anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas) tekstu. Aktorius negali naudotis jokiais kitais ar savo tekstais. Jo bagažas – tai penkios kertinės Šekspyro pjesės: „Hamletas“, „Otelas“, „Karalius Lyras“, „Venecijos pirklys“, „Audra“. Didysis ir sudėtingiausias darbas – iš visų šių pjesių sukurti mūsų pjesę. Džiaugiuosi, kad ji skamba, dabar ieškome, kaip perteikti tai žmonėms.

Kurdami spektaklį susidūrėme su tokiais dalykais, kaip pavyzdžiui tai, jog teatras negali perteikti viso žmogaus gyvenimo, jis pasirenka vieną liniją, vieną aspektą, aktorius pasirenka tam tikrą pateikimo būdą. Labai įdomu stebėti, kaip kinta ir konvertuojasi realus žmogaus gyvenimas į teatrinį kūrinį.

Žiūrovas spektaklyje matys dokumentinę medžiagą ir realų žmogų, o po to, kaip aktorius bando tą žmogų perteikti Šekspyro tekstu. Dvigubas azartas, kas laimės – tikras gyventojas ar teatras ir kuris iš penkių aktorių geriau atvaizduoja konkretų žmogų.

Įdomu ir tai, kad mes kaip aktoriai, žiūrėdami dokumentinę medžiagą bandome pateisinti tuos konkrečius žmones. Juos mes labai šiltai priėmėme, norime, kad jie ateitų į spektaklį, norime su jais pasimatyti ir jaučiame bendro apkabinimo norą. Bet aktoriai jau padarė eksperimentus, parodydami dokumentiką pažįstamiems. Ir tuomet mes suvokėme, kad rodomi žmonės yra sėdėję kalėjime, yra nusikaltę, priklauso tam tikroms grupėms, kurias mes įpratę smerkti iš anksto. Mes supratome, kad žiūrovas gali atmesti realų žmogų. Pavyzdžiui, žmogus, kuris yra kalėjęs už žmogžudystę, bandomas perteikti Hamleto tekstu. Pastarasis yra herojus, tarsi siekiamybė, o vaizduojamam žmogui mes nepritariame.

Kas dar yra įdomu? Tie žmonės yra patekę į minėtas įstaigas dėl savo veiksmų, o ne dėl to, kad tapo vienos ar kitos grupės nariu. Ir jeigu aktorius nuoširdžiai pyksta, nuoširdžiai gailisi, verkia – mes jam pritariame, bet jeigu jis gina, teisina žmogų, kurio mes nenorėtume teisinti? Tada mes tam nepritariame. Manau, kad žiūrovus apims sportiškas azartas: pritarti – nepritarti, pateisinti – nepateisinti, pasmerkti – nepasmerkti.

Salėje atmosfera gali būti įdomi, ir aš nežinau, ko tikėtis iš spektaklio.

  • Spektaklis jau šiandien yra laukiamas, nes netikėti sprendimai žada naują žvilgsnį ir sprendimą. Sugretintas Šekspyras ir žmonės iš gyvenimo paraščių, spektaklio kostiumai – iš šimtmečius skiriančių epochų. Ką jungiate šiame spektaklyje?

Jungiu konfliktą. Būdamas teatre dažnai jaučiu, kad mes kaip kultūros atstovai kažko nepasakome, kažko neišsprendžiame. Šiuo spektakliu aš neteigiu, ar gali, ar turi teatras perteikti realių žmonių gyvenimą. Iš to konflikto bei proceso mėginant įkūnyti, susidaro visas spektaklis. Mes labai dažnai mėgstame užbaigti spektaklį ir žiūrovui rodyti rezultatą. O čia žiūrovas galės pamatyti kaip tai vyksta – tai yra procesą.

Kaip režisieriui man įdomu ir tai, kad net jeigu aktoriai blogai vaidins, spektaklis vis tiek nutiks, nes mes matome MĖGINIMĄ suvaidinti. O tai jau kažką teigia.

  • Spektaklis vyksta dabar, ar neįdomu, kas bus su vaizduojamais žmonėmis ateityje?

Jeigu šis spektaklis gyvens ilgai, bus labai įdomu pažiūrėti po kelerių metų, kur tie žmonės yra ir kaip gyvena. Teatras daro prielaidas ir bus įdomu pažiūrėti, ar jos teisingos. Meno žmonės iš karto imasi analizuoti, spręsti. Teatras dažnai tai daro su pjesėmis, bet čia yra labai gyvi pavyzdžiai, kuriuos mes galime sekti ir stebėti, kaip jie gyvens toliau.

  • Ar tai reiškia, kad žmogus, atėjęs į spektaklį, gali klausti, ieškoti atsakymo, jausti įvairias emocijas. Viskas labai atvira – nėra teisingų ar neteisingų minčių, klausimų ar atsakymų?

Mano pagrindinė siekiamybė šiuo spektakliu, kad žmonės išėję po spektaklio labai norėtų su mumis ar tarpusavyje kalbėtis ir diskutuoti. Nes jis iškelia labai daug klausimų, kurie yra pagrindas ir pirmas žingsnis, mūsų kaip visuomenės, supratimo ir kito žmogaus priėmimo. Mes negalime į save impregnuoti tolerantiškumo minties, tai turi prasidėti nuo suvokimo, kad kitas žmogus yra žmogus, nesvarbu, kiek jis yra kitas. Pamatai, kad pažiūros skiriasi ir tada atrandi savo šeimą kitaip, tada atrandi savo draugą kitaip, save kitaip.

Tai yra didelis žingsnis kultūrai, tačiau tai nenutiks, jei žiūrovas nekels klausimo ir nediskutuos. Aš kviečiu žiūrovus kalbėtis. Nebūtinai spektaklis turi patikti ar nepatikti, būti gražus ar ne, bet jis būtinai turi iškelti klausimą ir sukelti diskusijas. Visos mintys ir jausmai po spektaklio tai yra mūsų visuomenės indikatorius. Čia klysti neįmanoma.

Tai yra labai gera galimybė priversti žiūrovą kalbėti ne apie spektaklį kaip meno produktą , o apie tai, ką spektaklis kalba.

PREMJERĄ „Kitų žmonių gyvenimas yra kitų žmonių gyvenimas“ galite išvysti:

balandžio 26 d. ir gegužės 8 d. 18 val. Alytaus miesto teatre.

gegužės 22 d. 18 val. Prienų kultūros centre

gegužės 25 d. 18 val. Varėnos kultūros centre

 

Bilietų ieškokite renginių vietose.

Alytaus miesto teatro informacija

2018-04-20T08:10:42+00:00