/Perlojoje paminėtos Perlojos Respublikos šimtosios metinės
2018 m. lapkričio 12 d.

Perlojoje paminėtos Perlojos Respublikos šimtosios metinės

Istorine praeitimi išskirtinis Perlojos kaimas šiomis dienomis mini vieną svarbiausių datų Lietuvos istorijoje.  Lapkričio tryliktąją sukanka lygiai šimtas metų, kai perlojiečiai paskelbė savivaldą, kurią vėliau pavadino Perlojos Respublika. Ji turėjo savo kariuomenę, miliciją, teismą, švaros ministrą ir net savo pinigus! Perlojiečiai visais laikais mokėjo stebinti ir buvo tikri savo krašto patriotai, todėl čia tebestovi 1931 metais pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, o 1930 metais pačių parapijiečių lėšomis ir pastangomis pastatytą bažnyčią puošia valstybiniai bei patriotiniai akcentai – Vytis, Gedimino stulpai, Jogailaičių kryžius, trispalvė, Vytauto Didžiojo portretas, Lietuvos ir ateitininkų himnai. Ir, žinoma, kunigaikštis Perlius su šūkiu: „Už Perloją ir visą Lietuvą!“.

Gausiai susirinkę perlojiečiai ir garbingi svečiai prasmingai paminėjo šią unikalią ir svarbią Lietuvos  istorijos datą. Iškilmingame  minėjime  „Už Perloją ir visą Lietuvą“  buvo prisiminti šį fenomeną įkūrę bei visais laikais už Perloją ir visą Lietuvą ryžtingai kovoję nedidelio Perlojos kaimo sūnūs ir dukros,  kaimo  gyventojams linkėta tą vienybę, ryžtą, patriotiškumą išsaugoti ir ateities kartoms.

Šventinis renginys prasidėjo Perlojos istorijos muziejaus lankymu bei specialiai šimtmečiui paruoštos Perlojos istorinę praeitį liudijančios, fotografijomis ir kita istorine medžiaga turtingos ekspozicijos pristatymu. Prie  paminklo „Žuvusiems už Perloją ir visą Lietuvą“  budėjo garbės sargyba  ir grojo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras (kapelmeisteris Viktoras Ščetilnikovas, dirigentas Ramūnas Valaitis).

Po to visi rinkosi į Šv. Mišias Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, kurias aukojo Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, dalyvavo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, kiti dvasininkai. Jubiliejinį renginį savo dalyvavimu pagerbė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis, dalyvavo Seimo narys Juozas Baublys, Varėnos rajono savivaldybės vadovai, kiti garbūs svečiai.

Ypatingo iškilmingumo suteikė ir šventinę nuotaiką kūrė po gražiaisiais bažnyčios skliautais Šv. Mišių ir minėjimo metu įspūdingai skambėję Varėnos kultūros centro mišraus choro „Harmonija“, vadovaujamo Ilonos Zalanskienės,  giedamos giesmės.

Sakydamas pamokslą,  Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas pažymėjo,  jog Perlojos Respublikos šimtmečio minėjimas suteikia galimybę tuo pačiu peržvelgti Lietuvos šimtmečio laikotarpį bei Lietuvą, kurioje gyvename dabar. Jis kvietė būti tokiems ryžtingiems ir mylėti savo kraštą taip, kaip myli perlojiečiai, kurti tai, kas prasminga ir lieka ateities kartoms.

Perlojos Respublikos šimtmečio minėjimas  buvo pradėtas Lietuvos valstybės himnu. Už Lietuvos laisvę žuvę Perlojos Respublikos įkūrėjai ir gynėjai buvo pagerbti tylos minute. Garbės sargybos kuopos kariai ir  jaunimas padėjo gėles ant bažnyčios šventoriuje esančiose kapinėse palaidotų Perlojos Respublikos prezidentų, partizanų,  šaulių kapų. Minėjimą vedė ir svarbiausius Perlojos istorijos puslapius apžvelgė bei Perlojos Respublikos kūrimo aplinkybes prisiminė iš Perlojos kilęs istorikas Sigitas Lūžys.

Varėnos rajono savivaldybės meras ir Perlojos šimtmečio minėjimo organizacinio komiteto pirmininkas Algis Kašėta, sveikindamas Perlojos gyventojus bei šventės svečius su ypatingu jubiliejumi, pažymėjo, kad perlojiečiai yra pavyzdys mums visiems. „Jų išskirtinį sąmoningumą, ryžtą ir patriotizmą liudija tas faktas, kad 1918 metų lapkričio dvyliktąją laikinajai Lietuvos Vyriausybei paraginus kurti komitetus,  jau lapkričio tryliktąją Perlojoje susirinkimo metu buvo nuspręsta kurti tokį komitetą, kuris ėmė tvarkytis savarankiškai parapijos ribose, turėjo įstatymų  leidimo ir vykdomosios valdžios galias, turėjo savo kariuomenę, policiją, teismą, eigulius. Perlojiškių unikalumas pasireiškė tuo, kad tame susirinkime buvo apsiribota ne tik deklaracijomis. Buvo pasitelkta ir žmogiška  išmintis, ir valstietiškas suvokimas, ir savotiška diplomatija. Perloja ne tik sugebėjo apginti save svarbiais  momentais. Ji sugebėjo būti įrašyta į Lietuvos istoriją ir tapti legenda. Net ir sovietmečiu tą legendą žinojome. Pats svarbiausias dalykas yra tai, kad jie rūpinosi ne tik savo šeimomis, savo žeme, bet ir Lietuvos valstybe. Tą liudija ir faktas, kai 1923 metais daugiau kaip keturiasdešimt perlojiškių dalyvavo vaduojant Klaipėdos kraštą, tą parodė ir pokario laikai, kai laisvės kovose žuvo apie penkiasdešimt Perlojos kaimo vyrų ir moterų. Tokie pavyzdžiai ir mus skatina būti savo krašto, savo šalies patriotais. Tikiu, kad dar ne viena perlojiškių karta džiaugsis Perlojos Respublikos legenda, saugos, puoselės ir gražiais darbais kurs savo gimtinę“, – kalbėjo meras.

Su jubiliejine švente visus susirinkusius pasveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. „Šiandien minime unikalaus istorinio reiškinio šimtmetį. Tai puikus pavyzdys, kai pati bendruomenė ėmėsi konkrečių veiksmų apginti savo šeimas, savo suvokimą, kas yra laisvė, nepriklausomybė, ir tai darė labai veiksmingai. Šiandien yra tas pats – nors minim Lietuvos valstybės šimtmetį, tačiau ir šiandien mes turime dažnai klestintį godumą, savanaudiškumą ir kitus negerus reiškinius, kurie neleidžia turėti Lietuvos tokios, kurios mes siekėme. Dėl to tokių dvasinių respublikų reikia ir šiandien, reikia stiprių bendruomenių, kad galėtume apginti savo idealus, susitelkti, būti atsparūs. Linkiu Jūsų bendruomenei visada  išlikti tokiai ypatingai, nepriklausomai, stipriai“. Ministras Pirmininkas Perlojos bendruomenės pirmininkei Danutei Karalevičienei įteikė trispalvę ir kvietė ją Perlojoje iškelti visada, kai bendruomenė norės.

Jautrius žodžius perlojiečiams skyrė atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis. „Perlojos vardas – kaip daina, kaip legenda. Šiandien prisimenamas  ypatingas istorijos puslapis. Tai pavyzdys, kaip reikia suprasti savo viltį, pareigą. Tada, kai perlojiečiai ėmė likimą į savo rankas, jie žinojo, kad pagrindinė jėga ir pagalba yra jų pačių širdys. Jie sukūrė mažą, bet tvirtą valstybę, parodė, kaip turi telktis žmonės už savo žemę ir namus. Tie klausimai nėra praeities dalykas. Dažnai mes galvojame, kad kas kitas už mus turi kovoti. Iki šių dienų Lietuva turi nepamiršt, kad ji pati sprendžia savo likimą. Tegu Perlojos pavyzdys bus dėstomas mokyklose kaip pasiryžimo ginti savo būtį, išlaikyt ir Perloją, ir Lietuvą pavyzdys. Perlojoje žodžiai:„neveltui bočiai tave taip gynė“ turi ypatingą prasmę. Čia bočiai susivienijo dėl Tėvynės. Todėl Perlojai garbė ir šlovė!“.

Seimo narys Juozas Baublys pažymėjo, jog Perlojos Respublika – puikus demokratijos ir bendruomeniškumo pavyzdys. Jis pasidžiaugė, kad per tą šimtmetį perlojiečiai sugebėjo išsaugoti patriotiškumo dvasią. Jis Perlojos bendruomenei padovanojo  Lietuvos Nepriklausomybės akto kopiją. Perlojos bendruomenės pirmininkė Danutė Karalevičienė dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie prasmingo renginio organizavimo.

Po iškilmingo minėjimo bažnyčioje LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta padėjo gėles prie paminklo „Žuvusiems už Perloją ir visą Lietuvą“. Iškilmingą Perlojos Respublikos šimtmečio minėjimą vainikavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestro koncertas ir Garbės sargybos kuopos parodomoji programa.

Perlojos Respublika – prieš šimtą metų demokratiškai nusprendusių gyventi Perlojos parapijos gyventojų savivalda. Tai jų kova už laisvę, artimųjų saugumą, kalbos ir papročių išsaugojimą. 1918 m. lapkričio 13 d.susirinkusi perlojiškių sueiga nutarė paskirti savo valdžią, kuri organizuotų Perlojos parapijos kaimų apsaugą bei užtikrintų tvarką. Buvo sudarytas parapijos  komitetas  iš penkių demokratiškai išrinktų narių. Pirmininku buvo išrinktas Jonas  Česnulevičius, sekretoriumi – Zigmas Jonytis, nariais – Jonas Svirskas, Raulas Baublys ir Vincas Baublys. Perlojos savivaldai, vėliau pavadintai Perlojos Respublika, be Perlojos priklausė dar dešimt parapijos kaimų –  Burokaraistėlė, Dvarčiai, Kaibučiai, Mančiagirė, Milioniškė, Palavysė, Paūliai, Salovartė, Trakiškiai ir Žiūrai. Vienas pirmųjų komiteto nutarimų buvo Perlojos kariuomenės  parengimas ir padidinimas. Būrio vadu buvo paskirtas Juozas Lukoševičius. Perlojos kariuomenę Respublikos laikais sudarė apie aštuoniasdešimt vyrų.  Perlojos  valdžia įsteigė ir miliciją. Jai taip pat vadovavo Juozas Lukoševičius. Ji palaikė drausmė ir tvarką bei ryšius su Respublikos kaimais. Miškų priežiūrai buvo paskirti du eiguliai – Romas Svirskas ir Mikas Stoškus. Teisingumo funkcijai vykdyti buvo įsteigtas Perlojos teismas. Teismo pirmininku išrinktas Jonas Česnulevičius. Kalėjimą atstojo špitolės rūsys. Visas Respublikos valdžios aparatas dokumentams tvirtinti turėjo vieną antspaudą. Iš pradžių buvo naudojamas bažnytinis antspaudas, vėliau sukurtas antspaudas su herbiniu kunigaikščio Perliaus atvaizdu. Dokumentuose buvo naudota tik lietuvių kalba. Perlojos Respublika gyvavo, deja, neilgai. 1919 m. balandžio pabaigoje nuo Varėnos priartėjo Lietuvos kariuomenės  kuopa, tačiau dar nepasiekusi Perlojos,  ji buvo apšaudyta. Kuopa grįžo į Varėną, o  1919 m. gegužės 2 d. ta pati Lietuvos kariuomenės kuopa, apsiginklavusi kulkosvaidžiais, atėjo į Perloją. Perlojiečiai apsiginti nuo stipresnės  jėgos nepajėgė, todėl turėjo sudėti ginklus. Perlojos Respublikos prezidentas Jonas Česnulevičius, komiteto nariai bei grupelė vyrų buvo suimti, o po  mėnesio paleisti. Tądien Perlojos Respublika buvo panaikinta, bet faktiškai gyvavo iki 1923 metų. Nors ir neilgai gyvavusi, ji visiems laikams tapo puikiu pavyzdžiu, kaip besiformuojant nepriklausomai Lietuvos valstybei nedidelė parapija savarankiškai tvarkė savo gyvenimą.

 

Rūta Averkienė,
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyr. specialistė,
tel. (8 310) 31 980, 8 614 99 144, el. paštas ruta.averkiene@varena.lt

2018-11-14T10:24:46+00:00