/Seime atidaryta paroda Perlojos Respublikos 100-mečiui paminėti
2018 m. spalio 9 d.

Seime atidaryta paroda Perlojos Respublikos 100-mečiui paminėti

Spalio 4 d. Seimo II rūmų parodų galerijoje atidaryta paroda „Už Perloją ir visą Lietuvą“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo ir Perlojos Respublikos 100-mečiui paminėti. Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodžius tarė parodos iniciatorius, Seimo narys Juozas Baublys, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Antanas Vinkus ir Perlojos istorijos muziejaus muziejininkė Marija Lūžytė, kuri išsamiai pristatė parengtą parodą ir kvietė atvykti į nuostabią Perloją. Parodos atidarymo metu koncertavo Perlojos folkloro ansamblis.

Seimo narys Juozas Baublys sveikinimo kalbą pradėjo prisimindamas neseniai Lietuvoje viešėjusio Popiežiaus Pranciškaus žodžius, kuriais ragino jaunimą nepamiršti savo tautos šaknų, atminti jos praeitį. „Būtent taip mes ir darome. Labai džiaugiuosi, kad ši paroda atidaryta Lietuvos Respublikos Seime. Ji yra kilnojama ir vėliau bus eksponuojama jaunimui mokyklose. Manau ne tik jaunimas, bet ir mes visi, taip pat ir Seimo nariai iš Perlojos istorijos turėtume daug ko pasimokyti“, – kalbėjo Seimo narys.

Mintimis dalijosi ir Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. „Ši paroda yra žinia apie Perlojos Respubliką. Kai mes kalbame apie savivaldą ir kiek teisių jai reikia suteikti ar atimti, tai 1918 m. perlojiškiams tokių klausimų nekilo. Jie jautėsi savo krašto šeimininkai, piliečiai, stojo ginti savo žemės ir ėmė ją valdyti patys. Apie tai ši paroda ir pasakoja. Visgi perlojiškiai ne tik dėl savęs kovojo, jie gynė visą pafrontės ruožą, kuris ėjo palei Varėną, Perloją, Merkinę“, – pasakojo rajono meras.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas pastebėjo, jog 1918 m. suirutės laikotarpiu Europoje buvo girdėti, kaip atskiri miestai ir sritys ėmėsi iniciatyvos į savo rankas ir skelbė Respublikas, tačiau Lietuvoje Perlojos atvejis nebuvo dažnas. Toks patriotiškumas, kad vyrai guldytų galvas už savo siekius, būdingas dzūkiškam mentalitetui. Seimo narys Antanas Vinkus prisiminė Perlojos išskirtinumą, kuris išryškėjo ir sovietmečiu, kai visi vykdavo prie Vytauto Didžiojo paminklo. Paminklas pastatytas dar 1931 metais yra didžiausias iš visų šiam kunigaikščiui pastatytų paminklų Lietuvoje.

Gana išsamią parodą parengė Merkinės krašto muziejaus ir Perlojos istorijos muziejaus darbuotojai. Ekspozicijoje nuotraukos ir tekstai, pasakojantys apie Perlojos istoriją nuo seniausių laikų, pirmų paminėjimų, išskiriant krašto raidos momentus, nubrėžiant istorijos vyksmą iki pat šių dienų. Daug dėmesio skiriama perlojiškių dalyvavimui kuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę ir nepriklausomybę, paminint iškiliuosius Perlojos bažnyčios dvasininkus. Pristatoma 1918 m. Perlojos Respublika: priežastys, kūrimas, asmenybės, institucijos, Respublikos ribos ir bruožai. Kad atsirado Perlojos Respublika, daugiausia įtakos turėjo nenusistovėjusi paribio zona ir ginčai dėl žemių su tuometine Lenkija.

Vadinamoji Perlojos Respublika – Perlojos ir dešimties gretimų kaimų savavaldė bendruomenė, susiformavusi Lietuvos valstybės atsikūrimo pradžioje ir su pertraukomis gyvavusi 1918–1923 m. – kovos už laisvę, patriotizmo, pilietinės atsakomybes, demokratinės savivaldos bei savitvarkos pavyzdys ir simbolis, suvoktas ir įprasmintas jau prieškarinėje Lietuvoje. 1935 m. Lietuvos spauda rašė: „[…] Perlojos Respublika! Ar girdėjote tokią? Taip, ji buvo ir nemaža baimės įvarė lenkų legionams. Gal niekur taip atkakliai nekovojo dėl savo laisvės, kaip Perlojoj. Nebuvo kariuomenės, kuri gintų Perloją, nebuvo jokios pagalbos iš šalies, todėl perlojiškiai pasiryžo patys gintis. Jauni vyrai, seniai, pusberniai, moterys – visi vartojo ginklus, kasė apkasus Merkio krantuose, patys rūpinosi amunicija ir kovėsi, kaip liūtai. Atsirado vadas, dar labiau suorganizavo perlojiškius ir paskelbė Perlojos Respubliką. Tratėjo šūviai, sprogo granatos, o apkasuos sėdėjo žilas kunigas ir pleškino iš kulkosvaidžio. Tai buvo kun. L. Petkelis, Perlojos Respublikos vadas, prezidentas, dvasia ir energija.

Štai nutyla šaudymas, kunigas eina į mažą, pakrypusią bažnytėlę ir laiko mišias. Vėl pavojus! Kunigas pertraukia pamaldas ir puola prie kulkosvaidžio. Apskuręs, purvais apsitaškęs, pančiu persijuosęs, bet ryžtingas, išdidus, kažkoks nuostabiai karžygiškas. Daug kam perlojiškiai nelenkė galvos, daug kam priešinosi, su daugeliu nesiskaitė, bet kun. Petkelio autoritetas buvo nepajudinamas. Jo žodis čia buvo įstatymas. Mažytė, apkerpėjusi bažnytėlė, basliais paramstyta, statyta Vytauto Didžiojo laikais, drebėdavo nuo „Pulkim ant kelių“ aido. Vargingas bažnytkaimis vadinosi Respublika ir buvo išdidesnis už Londoną ar Berlyną. […].“ (Sekmadienis, 1935, balandžio 14, Nr. 15, p. 3, J. Sakalas: „Iš Perlojos Respublikos“).

Parodos pristatyme rašoma: „Ano meto perlojiškių drąsa, krauju paženklinta kova už laisvę, artimųjų saugumą, kalbos ir papročių išsaugojimą praėjus šimtui metų pavyzdžiu mums yra ir šiandien. Paroda „Už Perloją ir visą Lietuvą“ primena mums perlojiškių valią rūpintis viešu reikalu. Rodo, koks sunkus Lietuvos valstybės kūrimosi kelias, kokia didelė yra laisvės kaina ir koks svarbus atsakingo, pilietiško žmogaus vaidmuo. Kuriančio žmogaus“.

Parodą „Už Perloją ir visą Lietuvą“ Seimo II rūmų parodų galerijoje lankytojai gali apžiūrėti iki spalio 29 d. kasdien 8–17 val. Įėjimas laisvas.

Lapkričio 11 d. Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje ir prie paminklo Vytautui Didžiajam vyks pagrindinis Perlojos Respublikos šimtmečio minėjimo renginys „Už Perloją ir visą Lietuvą“.

Solveiga Žukienė
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus viešųjų ryšių specialistė
Tel.: (8 310) 32 021
El. paštas solveiga.zukiene@varena.lt

 

2018-10-09T07:17:15+00:00