/Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos jaunių choro „Varėnė“ viešnagė Kašubų krašte Lenkijoje
2019 m. balandžio 30 d.

Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos jaunių choro „Varėnė“ viešnagė Kašubų krašte Lenkijoje

2019 m. Balandžio 15 -17 d.  Szemudo (Lenkija) savivaldybės tarybos pirmininkės Aleksandros Perz kvietimu, Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos delegacija viešėjo Kašubų krašte.

Mokyklos mokytojos, jaunių choro „Varėnė“ vadovės Ilonos Zalanskienės rūpesčiu, pastangomis ir ilgus metus puoselėjamos draugystės dėka, mokyklos mokiniams ir mokytojams teko patirti kas yra tikras „kašubietiškas“ svetingumas ir vaišingumas, o taip pat, išskirtinė galimybė pamatyti ne turistinį, o tikrą, vieną turtingiausių Lenkijos regionų.

Aleksandros Perz rūpesčiu buvo sudaryta intensyvi trijų dienų pažintinė – koncertinė programa. Po kelionės naujuoju europiniu keliu, apsigyvenome Szemudo mieste, kaimo turizmo sodyboje.  Miestas pastatytas strategiškai labai puikioje vietoje ant ežero kranto, pušynų apsuptyje. Nuo Gdansko ir Gdynios nutolęs po 20 km, o nuo Sopoto pajūrio kurorto tik 17 km. Vakare, po kelionės, aplankėme Sopotą ir jo  pajūrį pasitikusį stipriu vėju, išpuoselėta aplinka ir prabangiais legendiniais viešbučiais („Grand Hotel“ ir kt.), stovinčiais tiesiog kopoje prie pat jūros. Legendinis kino teatras ant molo buvo uždarytas ir vasaros sezonui dar  tik ruošiasi. Švara, skonis ir tvarka abejingų nepaliko net nutolus nuo pagrindinio centro, todėl  miesto trumpam apibūdinimui labiausiai tiko „kažkas tarp“ mūsų Druskininkų, Nidos ir Baden Badeno (Vokietija).

Antroji diena prasidėjo Gdynios „Eksperimentiniame moksliniame centre“. Prie milžiniško komplekso, kuriame įsikūręs mokslinis institutas įsteigtas pažintinis centras vaikams ir paaugliams, kuriame galima susipažinti su naujausiais fizikos, medicinos ir chemijos pasiekimais. Visi išradimai pateikti labai inovatyviai, ineraktyviai, patraukliai. Kas norėjo tikrinosi sveikatą, kas šoko priešais plazminį ekraną, matydami tik savo griaučius, o kas išbandė save, erdvę iškraipančiuose atvirkštinių perspektyvų kambariuose – užsiėmimo turėjo visi. Po mokslinio centro buvome pakviesti pasižiūrėti seniausios Gdynios miesto dalies, taip pat uosto papuošto monumentaliomis skulptūromis, nauja architektūra, kuri, kad ir  kaip atrodytų keista, labai organiškai įprojektuota į gamtovaizdį, jo nedarko, o dar labiau paryškina pušynų, kopų ir jūros grožį. Kaip ir Sopote, stebino švara ir tvarka. Atsitiktinai užklydus į miegamąjį devynaukščių rajoną, grožėjomis rožynais, alpinariumais, „žydinčiais“ langais, sutvarkytomis laisvalaikio ir atliekų rūšiavimo zonomis, paslėptomis už dekoratyvinių tvorelių ir senų, svyrančių gluosnių.

Koncertui ruošėmės ir repetavome  Szemudo bažnyčioje, kurioje vargonuoja p. Aleksandros vyras, o ji pati vadovauja miesto chorui. Dėl tuo metu vykusio visuotinio mokytojų streiko Lenkijoje, teko labai stipriai koreguoti koncertinę programą. Koncertas buvo perkeltas į Szemudo viešąją biblioteką, kurioje mus maloniai pasitiko Szemudo Gminos bibliotekų direktorė Iwona Piastowska. Po Aleksandros Perz, kuri pristatė Iloną Zalanskienę kaip renginio iniciatorę ir  mūsų mokyklos prisatymo bendruomenei, sveikinimo žodį tarė Komunos meras Ryszardas Kalkowskis. Meras džiaugėsi ilgamete draugyste tarp Varėnos ir Szemudo, pabrėžęs, kad santykiai galėtų būti aktyvesni ir choro atvykimas tai vienas pirmųjų žingsnių ryšių stiprinimui.  Meras ir savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Jacek Nawrocki visiems delegacijos nariams įteikė atminimo dovanas, savo ruožtu padėkos žodį tarė ir mokyklos atminimo dovanas šeimininkams įteikė mokyklos direktorės pavaduotoja Dalia Šemeškienė-Kleponytė.

Mūsų vaikai pasirodė puikiai. Atkaklus darbas visada duoda savo saldžius vaisius – koncertas publikos buvo sutiktas gausiais aplodismentais ir palydėtas „bisu“. Choras atliko tiek religinės, tiek pasaulietinės muzikos kūrinius, šauniai pasirodė Saulės Miškinytės ir Mildos Miknevičiūtės duetas.  Koncertą nuotaikingai vedė choro vadovė. Jaukus, kamerinis renginys pavirto tikra švente visiems. Koncertą stebėjusi Szemudo miesto bendruomenė, kaip padėką mūsų atlikėjams, kartu sudainavo kašubietišką liaudies dainą iš specialiu būdu užrašytų kašubietiškų natų. Po koncerto visi svečiai buvo pakviesti į Szemudo kultūros ir sporto centro restoraną vakarienės. Nuostabiausia patirtis ragauti vietinių, tradicinių  patiekalų, kurių daugelis priminė tradicinius dzūkiškus patiekalus. Ypač gražūs ir viliojantys atrodė prieššventiniai  kepiniai – vanile kvepiantys cukraus glajumi supilti Velykiniai avinėliai ir zuikučiai.

Jeigu Sopotas priminė šiuolaikinius kurortus, tai Gdanskas kaip tikras viduramžių didvyris atvėrė savo miesto vartus į istorijų ir pasakojimų pasaulį trečiajį kelionės rytą. Tradicinis prekybinis gotikinis miestas leidosi lyginamas su Gentu (Belgija).  Jeigu Gentas būtų graži, elegantiška, pasipusčiusi panelė, tai Gdanskas – augalotas, raumeningas ir kiek grubus vyriokas, kurio gyslomis teka upės, kanalai susisiekiantys su jūra. Uostas, prekyba, sandėliai, gintaras visada leido Gdanskui klestėti ir „diktuoti“ šitam Lenkijos regionui madas – nuo karališko „trakto“ iki Solidarnosč judėjimo gimimo.  II Pasaulinio karo nuniokiotas, bet išlaikęs viduramžių gatvelių raizgalynę, Rotušės aikštę, Neptūno fontaną, o svarbiausia – didžiausią plytinę Europoje gotikinę Švnč. Mergelės Marijos katedrą.  Įveikus 400 laiptų iš 82 m. auksčio Katedros bokšto atsivėrė kvapą gniaužianti miesto panorama, užsibaigianti uostu ir jūra – pagrindiniu šio krašto leitmotyvu.

Paklausus ponios Alesandros ar nenorėtų grįžti į gimtąjį Gdanską, ji tik šypteli ir sako, kad gyvena rojuje. Szemude kaimo ramybė be spūsčių, didmiesčio šurmulio ir beprotiško tempo, o kai reikia miestietiško gausmo ar norisi pasiklausyti operos, koncerto filharmonijoje ar pasižiūrėti spektaklį dramos teatre – prašom, 15 minučių ir tu jau Gdynioje ar Gdanske, nori pajūrio įdegio – kopos ir jūra už 10 minučių. Kadangi šie miestai kartu ir du stambiausi pramoniniai Lenkijos uostai, darbo čia taip pat netrūksta, emigracija nulinė. Ponia Aleksandra pasakojo apie atvirkštinį procesą, kuris mus jau gerokai stebina, žmonės čia kaip tik kraustosi gyventi, o turistų srautai plūdę tik vasaromis, Gdansko gatves dabar užpildo ir atšiauriomis pajūrio žiemomis. Gdynia, Sopotas ir Gdanskas jau neteko miesto ribų, o kai kurie pastatai, tokie kaip naujas vandens pramogų parkas, stovi ant miestų žemių ribų, vietiniai juokauja, kad jau nežinia kas kam priklauso. Su aplinkiniais kaimeliais ir miestais tokiais kaip Szemudas ši 20 km Baltijos pajūrio zona skaičiuoja apie 1 mln. gyventojų.

 Keliaudami su vaikais stengiamės  išnaudoti kiekvieną minutę prasmingai ir tikslingai. Todėl ir ši kelionė liks vienas šilčiausių prisiminimų apie sutiktus žmones, užmegztas draugiškas ir dalykines pažintis, patirtus  ir paliktus įspūdžius, o svarbiausia užtvirtintas , atnaujintas ir būsimas draugystes ir bendradarbiavimus.

Menotyrininkė, Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja,

Dalia Šemeškienė -Kleponytė

 

2019-05-02T17:37:20+00:00