//Teisinė informacija
Teisinė informacija 2018-08-17T12:43:29+00:00

Varėnos rajono savivaldybės dokumentų publikavimas, paieška, užklausos

 

Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą (toliau – Įstatymas)  (Žin., 2012, Nr. 110-5564) nuo 2014 m. sausio 1 d. registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre Įstatymo  numatyti teisės aktai.

 TAR – Teisės aktų registras

VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA – KAM, KUR IR KAIP ?


 VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA – SENJORAMS

Informacija apie tai


NETEISMINIS GINČŲ SPRENDIMO BŪDAS – MEDIACIJA 

Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į Teismo mediatorių sąrašą.

Teisminė mediacija galima visuose bendrosios kompetencijos teismuose.

Teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Be to, jei pasirinksite ginčą civilinėse bylose išspręsti naudodamiesi teismine mediacija, sutaupysite nemažai savo laiko ir pastangų, kurie eikvojami besibylinėjant, taip pat – pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Teisminei mediacijai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų.

Sprendžiant ginčą šiuo būdu, galima kontroliuoti ginčo sprendimo eigą ir rezultatus, galimas bylos šalių gerų santykių ir abipusės pagarbos atkūrimas. Teisminės mediacijos būdu sprendžiant ginčą yra patiriama mažiau priešiškumo, o išsprendus ginčą taikiai atsiranda didesnė tikimybė, kad jis bus vykdomas geruoju. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri ginčo šalis.

Ginčas perduodamas teisminei mediacijai civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina ginčo šalims teisminės mediacijos proceso esmę, yra abiejų ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą teisminei mediacijai bei teismo mediatoriaus sutikimas. Mediatoriaus skyrimo ir pakeitimo klausimus sprendžia teisėjas (teisėjų kolegija). Prireikus gali būti skiriami keli mediatoriai. Skiriant mediatorių įvertinama šalių nuomonė, pareikšta prašant arba sutinkant ginčą perduoti teisminei mediacijai.

Teisminės mediacijos procese ginčo šalys dalyvauja pačios, taip pat gali dalyvauti jų atstovai. Ginčo šalių prašymu arba susitarimu, teismo mediatoriaus sprendimu teisminės mediacijos metu gali dalyvauti ir kiti civilinėje byloje dalyvaujantys ar nedalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas galėtų padėti išspręsti ginčą. Teisminės mediacijos procedūros nėra protokoluojamos.

Teisminės mediacijos procesas baigiamas:

– pasiekus taikų susitarimą ir ginčo šalims pasirašius taikos sutartį; taikos sutartį tvirtina teisėjas (teisėjų kolegija);
– ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso;
– pasibaigus teismo nutartyje nustatytam teisminės mediacijos terminui;
– teismo mediatoriui nutraukus teisminės mediacijos procesą tais atvejais, kai taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, teismo mediatoriaus manymu, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jei teismo mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant teisminę mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai.

2018 m. gegužės 16 d.


TEISINĖ PAGALBA: advokatą galima pasirinkti 

Pernai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, kuomet buvo suteiktos advokato paslaugos,  pasinaudota per 41,5 tūkst. atvejų (įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose), iš jų daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų patys kreipėsi pagalbos. Šiuo metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba visoje Lietuvoje yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus.

Žmogui, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą konkrečioje byloje paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Skiriant pirmiausia atsižvelgiama į tai, kur vyks teismo procesas, nes nuolat paslaugas teikiančių advokatų yra visoje Lietuvoje. „Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti advokatą ir pats. Rinktis jis gali nebūtinai iš tų, su kuriais mes turime sudarę sutartis. Tačiau tuomet būtina pateikti mums pasirinkto advokato sutikimą sudaryti sutartį su tarnyba dėl paslaugų teikimo toje konkrečioje byloje. Aiškiai apibrėžta yra viena – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas gali teikti tik su tarnyba sutartį pasirašęs advokatas „, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Šiuo metu tarnyba yra sudariusi sutartis su 65 advokatais, kurie nuolat teikia paslaugas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusiems žmonėms bei su 459 advokatais, kurie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Visų jų sąrašą nesunkiai galima rasti interneto svetainėje http://vilnius.teisinepagalba.lt.

Kasmet tarnybos rengiamos apklausos, atliekami tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, pasinaudojusių teisine pagalba, yra patenkinti gauta paslauga. Apie advokatų darbą klausiama ne tik klientų – advokatus vertina  tyrėjai, teisėjai ir kiti, kurie tiesiogiai susiduria su advokatais bylos tyrimo ar teismo procese. Dauguma vertinimų irgi yra teigiami.

„Paslaugos, kurias gauna žmogus, privalo būti kokybiškos. Tai, kad valstybė kompensuoja bylinėjimosi išlaidas, nėra jokia priežastis advokatui teikti prastas paslaugas. Galiu atsakingai pasakyti, kad bendra vidutiniška suma, kurią už dalyvavimą byloje gauna valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, nedaug skiriasi nuo privačių advokatų įkainių. Patys mūsų įkainiai gal ir mažesni, tačiau advokatui papildomai mokama už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą nagrinėti bylą, už įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rinkti, kelionėms sugaištą laiką ir t.t.  Todėl skųstis, kad mažai mokama, advokatai tikrai neturėtų ir žmonės tai turėtų žinoti. Todėl asmenys, gaunantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo iš advokatų reikalauti kokybiškų paslaugų, nes jos, noriu dar kartą pabrėžti, nėra nemokamos, už jas sumoka valstybė“, – sako tarnybos vadovė dr. Anželika Banevičienė.

Daug vilčių dėl teikiamų paslaugų kokybės, dėl paslaugų gavimo procedūrų supaprastinimo siejama su pernai liepą įvykusiomis struktūrinėmis permainomis – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą su penkiais skyriais – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Šios permainos kaip tik susijusios su efektyvesniu darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, sukurti objektyvią tarnybos darbuotojų ir advokatų darbo vertinimo ir skatinimo sistemą ir pan.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.
Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje
www.teisinepagalba.lt

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.

Vilnius

2016 01 21

Teisinė pagalba – dar didesniam gyventojų ratui

Šiemet pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba galės dar daugiau mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų – nuo sausio pradžios padidintas pajamų ir turto lygis teisinei pagalbai gauti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jau daugiau kaip dešimt metų teikia paslaugas žmonėms, kuomet jiems teisingumo siekti prireikia teismuose – tokiais atvejais valstybė garantuoja advokato pagalbą teisminiame procese.

„Valstybė garantuoja žmonėms pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teikiama kiekvienoje savivaldybėje, čia bet kuris žmogus turi teisę pasikonsultuoti su specialistu teisinėmis temomis. Mūsų tarnyba teikia antrinę teisinę pagalbą, kuomet žmogui prireikia savo teises ginti ar siekti teisingumo teismuose: tarnybos paskirtas advokatas padeda parengti dokumentus, užtikrinama gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat atstovaujami žmogaus interesai sprendžiant ginčą ne teisme. Valstybė, didindama pajamų ir turto lygį teisinei pagalbai gauti, sudaro galimybę ta pagalba pasinaudoti vis didesniam žmonių ratui“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vadovė Anželika Banevičienė.

Anot jos, per antrinę teisinę pagalbą visiems šalies piliečiams užtikrinamos vienodos galimybės siekti teisingumo ar ginti savo teises teismuose. Tai reiškia, kad net mažas pajamas gaunantys ir turto neturintys asmenys gali bylinėtis teisme, nes tokiu atveju visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų padengia valstybė.

Antrine teisine pagalba gali pasinaudoti asmenys, kurie neviršija nustatyto pajamų ir turto lygio. Jeigu asmens pajamos ir turtas neviršija pirmojo finansavimo lygio, valstybė kompensuoja visas išlaidas, žmogui paslaugos visiškai nieko nekainuoja, jeigu neviršija antrojo lygio – valstybė kompensuoja 50 procentų išlaidų.

Pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Šiemet pretenduoti gauti 100 proc. valstybės finansuojamą teisinę pagalbą gali asmuo, jeigu jo pajamos per metus neviršija 3500 eurų (prieš pusmetį šis skaičius buvo 2 925). Jeigu asmuo turi vieną išlaikytinį, suma didėja iki 4812,5 eurų, jeigu du –  6 125 eurų, tris – 7 437 eurų. Kitaip sakant, asmuo gali gauti teisinę pagalbą per mėnesį vidutiniškai uždirbdamas 291,67 eurus, atitinkamai turėdamas vieną išlaikytinį – 401,04 eurus, du – 510,42, tris – 619,79 eurų. Valstybė kompensuoja 50 proc. išlaidų, jeigu asmens metinės pajamos neviršija 5250 eurų, vidutinis mėnesio uždarbis – 437,5 eurai. Atitinkamai sumos didėja turint išlaikytinių.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vertinamos ne tik pajamos, bet ir turimas turtas. Asmens turto lygis apskaičiuojamas tai pat kaip ir socialinei pašalpai gauti – pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Tad asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik tada, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Paprastai žmonės žino realiai, kokios jų pajamos ir turtas, pagalba skiriama būtent sunkiai besiverčiantiems. Tačiau, jeigu kyla neaiškumų ar abejonių, visuomet galima kreiptis į tarnybą, viską išsiaiškinsime kartu“, – sako tarnybos direktorė A. Banevičienė.

2015 metais teisinė pagalba tarnybos sprendimu buvo suteikta daugiau kaip 16 tūkst. pareiškėjų, o iš viso, įskaitant ir advokato atstovavimą baudžiamosiose bylose, per metus teisinė pagalba suteikta per 41 tūkst. kartų. Pernai antrine teisine pagalba aktyviausiai naudojosi Joniškio ir Rokiškio rajonų bei Šiaulių miesto gyventojai.

Nuo pernai metų liepos mėnesio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reorganizuota į vieną įstaigą su penkiais skyriais – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Gyventojams ši pertvarka nesukels nepatogumų, pagalbos galima kreiptis tokia pat tvarka kaip ir anksčiau. Anot tarnybos direktorės A. Banevičienės, vykdomos permainos susijusios su darbų koordinavimu, vieningos informacinės sistemos kūrimu, siekiu suvienodinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Papildomą informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos inf.

Daugiau informacijos

Rima Kubiliūtė

Vyr. specialistė

Tel.: (8-37) 428441

r.kubiliute@infolex.lt

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba

Odminių g. 3, LT-01122 Vilnius


VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA

Pirminė teisinė pagalba

Pirminė teisinė pagalba yra teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sureguliavimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo sureguliavimo bei taikos sutarties parengimą. Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų pirminės teisinės pagalbos išlaidų. Tai reiškia, kad gyventojams pirminė teisinė pagalba teikiama nemokamai.

Pirminė teisinė pagalba teikiama asmenims, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių piliečiams, kurių deklaruota ar faktinė (kurie neturi deklaruotos) gyvenamoji vieta yra Varėnos rajono savivaldybė.

Pirminė teisinė pagalba gali būti teikiama žodžiu arba raštu. Kreipiantis į savivaldybės darbuotoją, teikiantį pirminę teisinę pagalbą, būtina turėti gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą. Siunčiant elektroninį laišką reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, nes šie duomenys reikalingi pildant pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnalą.

Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.

Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;

3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.

Asmenys, norintys gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą, gali kreiptis į  Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasias specialistes:Jolantą Mulskienę (3 kab., tel. (8 310) 31800, el. p. jolanta.mulskiene@varena.lt), Laurą Karlonaitę (3 kab., tel. 8 (310) 31 800, el. p. laura.karlonaite@varena.lt)  kiekvieną darbo dieną (Vytauto g. 12, Varėna):darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val. (pietų pertrauka 12.00-12.45 val.).


Antrinė teisinė pagalba

 Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Nuo 2005 m. gegužės 1 d. antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja, priima sprendimus ją teikti, sudaro sutartis su advokatais dėl tokios pagalbos teikimo bei kontroliuoja kaip ji teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Asmenys, norintys gauti antrinę teisinę pagalbą, turi teisę tiesiogiai kreiptis į šias tarnybas, pateikti joms prašymą bei dokumentus, įrodančius jų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau ir dėl antrinės teisinės pagalbos rekomenduotina kreiptis per Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus specialistus, kurie padės surašyti prašymą ir užpildyti Deklaraciją. Asmenys, norintys prašymus pateikti tiesiogiai tarnybai, juos turi siųsti adresu: Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Kęstučio g. 21, Kaunas.

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba priima iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu to negalima padaryti iš karto, sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo. Apie tai tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tokie sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai, su kuriais tarnybos yra sudariusios sutartis.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti šį įstatymą;

2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys;

3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.

Antrinei teisinei pagalbai gauti reikalingi dokumentai

Norint gauti antrinę teisinę pagalbą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai reikia pateikti asmens dokumento kopiją, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pajamas ir turtą (už paskutinius 12 mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį ketinama pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo) pagrindžiančius teisinę galią turinčius dokumentus arba įstatymų nustatyta tvarka įformintus sandorius, bei reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo pajamos ir turtas surašomi į Deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Už Deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti pateiktų duomenų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka atsako ją pateikęs asmuo.

Jei Jūs priklausote vienai iš toliau išvardintų grupių, kurioms antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, be prašymo ir asmens dokumento Jums papildomai reikės pateikti:

Asmenys Turi pateikti papildomus dokumentus
  • Nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose
  • Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuriais asmuo pripažįstamas nuketėjusiuoju ir (ar) teismo nuosprendį.
  • Turintys teisę į socialinę pašalpą
  • Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas.
  • Išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose
  • Stacionarios globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šis asmuo yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje.
  • Kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie pripažinti nedarbingais, taip pat šių asmenų globėjams
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą dokumentą, patvirtinantį nustatytą asmeniui neįgalumo lygį arba darbingumo lygį (iki 2005m. liepos 1 d. – Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas invalidumo pažymėjimas, nuo 2005 m. 1iepos 1 d. – Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota Darbingumo lygio pažyma), o nurodytų asmenų globėjams – ir dokumentas, patvirtinantis, kad jie yra paskirti globėjais.
  • Kurie dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis
  • Turto arešto aktą ir (ar) kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, bei Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti.
  • Sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio paguldimo į psichiatrijos įstaigą ir gydymo klausimai, ir jų globėjams
  • Sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo serga sunkia psichikos liga, o nurodytų asmenų globėjams – ir dokumentą, patvirtinantį, kad jie yra paskirti globėjais.
  • Asmenys bylose dėl gimimo registravimo
  • Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą dėl atsisakymo registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą.
  • Asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
  • Dokumentą, patvirtinantį, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją yra priimtas centrinėje institucijoje ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas, taip pat šio prašymo kopija.
  • Kurie turi teisę gauti pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas
  • Jokių dokumentų patys neteikia. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas.

Tarnyba gali nepatenkinti prašymo, jei:

1) Jūsų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3) kreipiatės dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatyrėte turtinės žalos;
4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl Jūsų ūkinės komercinės veiklos ar dėl Jūsų savarankiškos profesinės veiklos;
5) Jūs galite gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6) kreipiatės ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
7) reikalavimas, dėl kurio kreipiatės antrinės teisinės pagalbos, Jums buvo perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
8)  piktnaudžiaujate valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis;
9) nesutinkate apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
10)  iš esmės išnagrinėjusi reikalavimą tarnyba nustato, kad galimos antrinės teisinė pagalbos išlaidos viršytų Jūsų turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
11) Jums buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau iki nurodyto termino neapmokėjote nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
12) tarnyba nustato, kad Jūs pats savarankiškai be advokato pagalbos galite įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
13) antrinė teisinė pagalba Jums teikiama daugiau kaip 3 bylose;
14)  per tarnybos nustatytą terminą nepateikėte dokumentų, privalomų antrinei teisinei pagalbai gauti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusios išlaidos, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Į valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galite rasti adresu http://www.teisinepagalba.lt/


Prašymo antrinei teisinei pagalbai gauti formą rasite adresu http://www.teisinepagalba.lt/lt/antrine/tm/antrinkokiusdokumen/