//Kaniavos seniūnija
Kaniavos seniūnija 2018-01-13T18:42:13+00:00

Kaniavos seniūnijos plotas – 26 800 ha., joje yra 1 375 gyventojai. Seniūnijos centras – Panočių kaimas (264 gyventojai). Nuostabios gamtos ir gražiausios Lietuvos upės Ūlos prieglobstyje yra 41 seniūnijos kaimas, didžiausi iš jų: Dubičiai (281), Rakai (114), Rudnia (63). Seniūnijoje yra Panočių pagrindinė mokykla, dveji kultūros ir laisvalaikio centrai, dvi bibliotekos, 2 medicinos punktai ir kitos įstaigos.
70 procentų seniūnijos teritorijos užima miškai, čia yra Čepkelių rezervatas su garsėjančiais spanguolynais, unikalūs kraštovaizdžiai atsiveria Ūlos vingiuose.
Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkio produkcijos gamyba, grybų ir uogų rinkimu bei supirkimu.
Kiekvienas, apsilankęs seniūnijoje, liks nustebintas dzūkišku svetingumu, vaišingumu bei nuostabiais Dzūkijos pušynais.

Istorija:

Ūlos ir jos aukštupio Pelesos pakrantėse žmonių gyventa jau ankstyvajame akmens amžiuje. Pačius seniausius pėdsakus Ūlos krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, paliko ne sėslūs gyventojai, o klajojantys pirmykščiai medžiotojai. Aplink Kaniavą ir Dubičius nemažai akmens amžiaus stovyklaviečių. Pirmykščiai gyventojai jas įrengdavo miškų aikštelėse, būtinai prie vandens. Ūlos krašto gamta labai tiko seniausiems Lietuvos gyventojams, todėl radimviečių labai gausu. Visoje Lietuvos teritorijoje tokių vietų apie 70, o Ūlos krašte yra bent 8 – Margiai, Margių sala, Gribaša, Drucminai, Krokšlys, Dubo ežeras, Rudnia, Kašėtos. Taigi, nedidelio mūsų krašto radimvietės sudaro daugiau nei 10 % visos Lietuvos paleolitinių radinių.

Rašytiniuose šaltiniuose Kaniavos ir Dubičių gyvenvietės minimos nuo XIV a. pabaigos. Dubičius mėgo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, nes miestelis yra pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Gardino, o šiuo maršrutu kunigaikštis nuolat keliaudavo. Greičiausiai tuo metu stovėjusi gynybinė pilaitė pertvarkyta į medžioklinę. Dubičių ir Kaniavos kaimai (miesteliai) ilgą laiką buvo svarbiausi Ūlos krašto centrai. Abu pažymėti ir 1613 m. žemėlapyje, o tai rodo šių vietovių svarbą.

Pirmieji, kaip valsčiaus centras, minimi Dubičiai. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero žemės valdų tvirtinimo knygoje yra skyrius „Dubičių valsčius“. Vienoje privilegijoje rašoma: „Vaskui Radivonaičiui Kaniava su viskuo, kas Kaniavai priklauso, o dvaro nedaviau, o vietoje dvaro 20 Dubičių valsčiaus žmonių“. Dokumentas be datos, tačiau yra tarp kitų raštų, parašytų 1487–1489 metais. Labai greitai ir Kaniava tapo valsčiaus centru. Nors nuo XVI a. pradžios Dubičiai ir Kaniava buvo atskiri administraciniai vienetai, tačiau buvo nuolat minimi kartu, tarsi broliai dvyniai. Ir valdė Dubičius bei Kaniavą dažniausiai tas pats pareigūnas.

XIX amžiaus pirmojoje pusėje plačiausios buvo Kaniavos girininkijos dvaro valdos. Jam priklausė Paąžuolės, Drucminų, Kaziukonių, Daržininkų, Rudnios, Kalvių, Miežonių, Krokšlio, Leliūnų, Stoniūnų, Lynežerio, Ūtos, Babrauninkų, Gribašos, Kašėtų, Būdų kaimai, kairiakrantė Zervynų kaimo dalis, dalis Noškūnų kaimo, Dainavos kaimo Kaziukonių šeima. Kaniavos dvarui priklausė Kaniavos, Mikalčiūnų, Panočių, Kaniūkų, Senkonių, Krūklių kaimai, dalis Dainavos ir Noškūnų kaimų. Dubičių dvaras buvo mažiausias, tačiau labai išsimėtęs. Jam priklausė Dubičių, Molėnų, Daugidonių, Purvėnų ir Klaišių kaimai.

1845–1850 metais buvo įgyvendinta Kiseliovo valdymo reforma. Trys krašto dvarai (Kaniavos, Kaniavos girininkijos, Dubičių) buvo apjungti į vieną didžiulį Kaniavos valstybinį iždo dvarą. Šiam vienetui buvo priskirta 12 409, 81 dešimtinės dirbamos (naudojamos) žemės ir 10 031, 99 dešimtinės miško. Tokia sistema išsilaikė neilgai, nes 1861 m. Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava.

Bendruomenės:

Seniūnijoje veikia keturios bendruomenės:

  • Panočių krašto bendruomenė
  • Dubičių krašto bendruomenė
  • Krokšlio kaimo bendruomenė
  • Rudnios kaimo asociacija visuomeninė organizacija „Rudnios kaimo bendruomenės perspektyvos“

Bendruomenės vienija ir jungia gyventojus. Bendruomenių atstovai organizuoja šventes bei kitus renginius. Bendruomenės vykdo įvairius projektus, kuriuos skelbia Žemės ūkio ministerija, rengia projektus paramai iš valstybės gauti – skirtus kultūriniams renginiams, tradicijų puoselėjimui, materialinės bazės stiprinimui, viešųjų erdvių tvarkymui bei bendruomeniškumui skatinti.

Your Content Goes Here

Seniūnaitijos:

Dubičių (Dubičiai, Mantotai, Podubičiai, Šiliniai, Stojai, Gribaša, Kalviai, Šulai)

Seniūnaitė – Filiutė Kapočienė, tel. 8 699 27 331.

Jasauskų (Jasauskai, Kaniūkai, Daržininkai, Kaziukonys, Drucminai, Būdos, Prauda, Paąžuolė) Seniūnaitė – Lilija Mikšenienė, tel. 8 616 56 881.

Krokšlio (Krokšlys, Paramėlis, Katra) Seniūnaitis – Bronislovas Sereičikas, tel. 8 616 51936.

Lynežerio (Lynežeris, Kašėtos, Pauosupė) Seniūnaitė – Ona Mortūnienė, tel. 8 696 27620.

Noškūnų (Noškūnai, Krukliai, Molinė, Stoniūnai, Dalina, Pakaniavys, Pakuliškės) Seniūnaitė – Raminta Arlauskienė, tel. 8 696 35208.

Panočių (Panočiai, Mikalčiūnai, Bagočiai, Kaniavėlė) Seniūnaitė – Valerija Čiurylienė, tel. 8 618 72537.

Rakų (Rakai, Balbutai) Seniūnaitė – Teresė Šved, tel. 8 615 76207.

Rudnios (Rudnia, Ūta, Margiai, Karaviškės, Kaniava). Seniūnaitė – Vilma Verbickienė tel. 8 616 92714.

Edvinas Grikšas

Seniūnas

Kontaktai

Telefonas (8 310) 49 331; Mob. 8 682 68390

El. paštas edvinas.griksas@varena.lt