/Biosauga – svarbiausia priemonė paukščių gripo viruso plitimui išvengti
2021 m. sausio 14 d.

Biosauga – svarbiausia priemonė paukščių gripo viruso plitimui išvengti

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad 2021 m. sausio 8 d., nedideliame naminių paukščių ūkyje, Kaune buvo patvirtintas didelio patogeniškumo (A tipo paukščių gripo H5N8 potipio) paukščių gripo atvejis.

Itin greitai plintantis paukščių gripas yra naminių ir laukinių paukščių liga, dėl jos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių. Patys pavojingiausi – labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai.

Praėjusią savaitę didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) virusas buvo nustatytas Klaipėdos ir Raseinių rajonuose surastoms nugaišusioms 4 gulbėms nebylėms.

2020 m. dėl Europoje plintančio paukščių gripo viruso, pasireiškusio tiek laukiniams paukščiams, tiek ir naminių paukščių ūkiuose, teko nugaišinti beveik 9 mln. naminių paukščių. Su šia itin užkrečiama liga kovoja dauguma Europos valstybių.

Didelio patogeniškumo paukščių gripas naminių paukščių laikymo vietose 2020 m. nustatytas 16 Europos šalių: Vengrijoje (273), Lenkijoje (51), Prancūzijoje (35), Vokietijoje (29) ir Jungtinėje Karalystėje (15). Kitose šalyse fiksuoti pavieniai šios paukščių gripo atmainos atvejai: Olandijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje – po 9, Slovakijoje – 3, Danijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Rumunijoje – po 2, Belgijoje, Airijoje ir Kroatijoje – po vieną.

Kelios šalys didelio patogeniškumo paukščių gripą nustatė zoologijos soduose, parkuose ar parodoms laikytiems paukščiams (Olandijoje – 9 tokie atvejai, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 2, taip pat po vieną atvejį fiksuota Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Slovakijoje ir Norvegijoje), todėl buvo sunaikinti beveik 2 tūkst. paukščių.

Stebima, kad ypač aktyvios laukinių paukščių migracijos (ir vietoje pasilikusių paukščių judėjimo) sezonais šio viruso patekimas į vis naujas teritorijas kelia didelę riziką virusams patekti į naminių paukščių ūkius. Be to, žiemos laiku krentanti oro temperatūra gali padidinti laukinių paukščių judėjimą ir paspartinti paukščių gripo virusų išgyvenimą aplinkoje. Infekcijos plitimo riziką padidina paukščių būriavimasis migracijų metu, skirtingos geografinės kilmės laukinių paukščių maišymasis.

Nors Lietuvą pasiekusio paukščių gripo atmaina žmonėms nepavojinga, užkratui patekus į paukštininkystės ūkius, privalomas masinis paukščių gaišinimas. Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį net ir nedideliame ūkyje, aplink ligos židinį nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, kuriose taikomi įvairūs gyvūnų ir produkcijos judėjimo apribojimai. Todėl kiekvienas paukščių laikytojas tiesiogiai atsakingas už savo paukščių sveikatą ir tinkamą jų laikymą.

Tik griežtas biologinio saugumo priemonių taikymas paukščių laikymo vietose, užtikrinant, kad naminiai paukščiai neturėtų jokio kontakto su praskrendančiais ar žiemojančiais laukiniais paukščiais, iš esmės yra svarbiausia priemonė, galinti padėti apsisaugoti nuo paukščių gripo viruso išplitimo. Lietuvoje nustačius pirmą naminių paukščių užsikrėtimo atvejį ūkyje Kaune, apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke yra privaloma visiems šalies paukščių laikytojams.

Naminius paukščius galima išleisti tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančias su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais. Be to, jie negali būti girdomi paviršinių vandens telkinių vandeniu, naminių paukščių girdyklos ir pašaras turi būti laikomi po stogu arba paukščių laikymo patalpose, kad nebūtų pasiekiami laukiniams paukščiams, kurie yra pagrindiniai paukščių gripo virusio platintojai.

Laikančių paukščius ūkininkų prašoma aplenkti ir nesiartinti prie laukinių vandens paukščių būriavimosi vietų, vengti bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais. Svarbu atkreipti dėmesį ir į informaciniais ženklais pažymėtas paukščių gripo virusu užkrėstas vietas ir jose nesilankyti, o pastebėjus nugaišusį laukinį vandens paukštį – pranešti apie tai VMVT.

Labai svarbu, kad pastebėję neįprastą padidėjusį naminių paukščių gaišimą, netipinę laikomų paukščių elgseną – jiems nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių ar kitokių odos pakitimų, laikytojai apie tai kuo skubiau praneštų veterinarijos gydytojams, artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui (8 310 51588), privačiam veterinarijos gydytojui arba visą parą veikiančia VMVT nemokama telefono linija 8 800 40 403.

 

VMVT Alytaus departamento Varėnos skyriaus informacija

 

 

 

 

2021-01-14T12:35:16+00:00