/Dzūkijos šilų kaimus papuošė respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly…“
2021 m. liepos 26 d.

Dzūkijos šilų kaimus papuošė respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly…“

Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose ir dzūkiška autentika alsuojančiuose šilų kaimuose vėl skambiai nuaidėjo gražias tradicijas puoselėjantis jau šešioliktasis  respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly…“. Šiemet jis skirtas Marijos Gimbutienės ir Marcinkonių etnografinio ansamblio jubiliejiniams metams. Ši tris dienas vykusi įspūdinga folkloro fiesta tarsi gaivus lietus nuo alinančios sausros ilgam atgaivino ir margaspalviais folkloro raštais išmargino nykstančius šilų kaimelius. Juk šis mūsų paveldas, kuriuo didžiuojamės ir būtent juo bei savo kalba, tarmėmis, dainomis, šokiais, amatais, tradicijomis – esame išskirtiniai, kilo ir glūdi būtent senuosiuose Lietuvos kaimuose. Festivalis kasmet sukviečia vis daugiau folkloro puoselėtojų ir mylėtojų iš visos Lietuvos. Išties smagu ir gera  kasmet matyti šitą folkloro ansamblių ir dalyvių margumyną.

Jis prasidėjo penktadienį smagia dzūkiška vakaruška iki nakties su liaudies dainomis ir šokiais Darželių kaime. Gausius kolektyvus svetingai sutiko, dzūkiškais patiekalais pavaišino kaimo bendruomenės žmonės.   Šeštadienio rytmetį DNP lankytojų centre Marcinkonyse vyko knygos „Tuzinas marškinių“ sutiktuvės, kuriose apie marškinius, kuriuos dėvėjo mūsų protėviai, visokių įdomybių pripasakojo knygos autorės Diana Tomkuvienė ir Asta Vandytė.  Popiet festivalio dalyviai smagiai koncertavo Margionių klojimo teatre ir Puvočių kaime. Vakarop didysis visų festivalio dalyvių  koncertas žiūrovus tradiciškai sukvietė į pačią šilų „širdį“ – Marcinkonis, į pušų paunksmę prie Kastinio ežero, kur už scenos žiūrovų akis džiugino tobulas ežero vaizdas ir gaivino vasarinė ežero vėsa. Į festivalį gausiai susirinko ne tik Lietuvos folkloro ansambliai, bet ir liaudies dainų pasiilgę žiūrovai.

Folkloro ansambliai iš visos gražiosios mūsų Lietuvos kvietė kartu sudainuoti ne vieną skambią dainą ir sutrepsėti ne vieną smagų šokį.

Festivalį, kaip ir kasmet, organizavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, pagrindinis jo rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Didįjį koncertą Marcinkonyse tradiciškai gražia dzūkiška daina pradėjo festivalio šeimininkai – „Aukso paukštės“ laureatai, šiemet penkiasdešimtmetį švenčiančio Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, vadovaujami Rimutės Avižinienės.

Po marcinkoniškių į sceną lipo ir vieni už kitus smagiau dainavo, šoko  ir muzikavo  ansambliai iš visos Lietuvos – „Viešia“, „Jorė“, „Kuršių ainiai“, Poringės“, „Raskila“, „Spalgena“.  Šiemet festivalį dalyvavimu ir toli pušų viršūnėmis nuaidėjusiu dainavimu ir kankliavimu pagerbė Loreta Sungailienė.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius, sveikindamas šventės dalyvius, pasidžiaugė, kad per šešiolika festivalio gyvavimo metų etnokultūros paveldo išsaugojimo srityje nuveikta tikrai labai daug. Pirmaisiais metais prasidėjęs nuo koncerto, „Subatėlės vakarėly“ išaugo iki tokio galingo festivalio, kuris tris dienas skamba po gražiuosius šilų kaimus. Jis dėkojo Marcinkonių dainorėliams, kurie kasmet sudainuoja pirmąją dainą ir atveria simbolinius festivalio vartus. „Ši šventė labiausiai mus vienija, ji tapo pagrindine mūsų direkcijos švente metuose. Į festivalį susirenka geriausi iš geriausių visos Lietuvos  folkloro kolektyvų, kuriuos užburia dzūkų nuoširdumas. Tad linkiu gero vakarėlio, drauge visiems smagiai praleisti laiką“,– linkėjo direktorius.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė pasveikino festivalio dalyvius ir svečius su gražia folkloro švente, kuri kasmet vyksta unikalios gamtos apsuptyje ant ežero kranto. Ji linkėjo, kad festivalis gyvuotų ir etnokultūros tradicijas puoselėtų daugybę metų, o jo dalyviai patirtų pačius geriausius įspūdžius.

Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška pasidžiaugė, kad dėka šio festivalio Dzūkijos žemėje etnografiniai kolektyvai gyvuos ilgai.

Gražias ne tik dainavimo, bet ir bendravimo  tradicijas puoselėjančia švente pasidžiaugė Marcinkonių parapijos klebonas Bronius Krakevičius.

Šmaikščiais dzūkiškais pajuokavimais šventės dalyvius linksmino nuostabieji renginio vedėjai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotoja Lina Žukauskienė ir parko etnografas Jonas Bajoriūnas. Jie dėkojo visiems festivalio dalyviams, parko kolektyvui bei Darželių, Margionių, Marcinkonių, Puvočių ir Zervynų kaimų bendruomenėms už pagalbą ir svetingumą rengiant festivalio koncertus.

Direktorius Eimutis Gudelevičius kiekvienam kolektyvui įteikė po dėkavonę ir Dzūkijos pievų medaus.

Šventėje šurmuliavo dzūkiškas turgelis, kuriame buvo galima nusipirkti naminės duonos, grikinės babkos, sūrio ir pyragų, medaus, natūralios kosmetikos, spalvingų keramikos, medžio dirbinių, austų juostų, išbandyti žvakių liejimo ir pynimo edukacijas. Festivalio metu buvo galima nusipirkti parko lankytojo bilietą ir dalyvauti loterijoje.

Vėliau šventė persikėlė į etnografijos muziejų, kur laukė skanūs dzūkiški kulinarinio paveldo valgiai, o dalyviai iki vėlumos nenuilsdami dainavo ir šoko. Unikalioje aplinkoje toli šilais aidėjo viena už kitą skambesnės ansamblių dainos, o bendrystės jausmas smagiai vakaronei ir pabendravimui prie dzūkiško stalo subūrė gausų būrį festivalio dalyvių ir svečių.

Sekmadienio rytą įdomią paskaitą apie Marcinkonių etnografinį ansamblį, jo susikūrimo pradžią, įkūrėją, šviesulį Juozą Averką bei pirmuosius ansambliečius pasakojo Marcinkonis ir daininguosius marcinkoniškius  dar būdama studentė įsimylėjusi Laima Purlienė. Ji parašė knygą „Mūsų dėdė Juozas“, kurioje – daugybė įdomių faktų apie ansamblio įkūrėją, bet ir  Marcinkonių istorijos akcentų.

Baigiamasis festivalio akordas nuskambėjo Zervynų kaime, jaukiai atnaujintoje Elenos ir Virginijaus Varanavičių sodyboje. Šioje sodyboje pastatytą kryžių pagal senąsias dzūkiškas tradicijas papuošė balta prijuostėlė ir trispalvė juosta. Visi kolektyvai vėl dovanojo pačias gražiausias savo dainas.

Kaip sakė vienas pagrindinių festivalio organizatorių, etnografas Jonas Bajoriūnas, festivalis jau turi savo tradicijas. „Organizuodami šį festivalį, siekiame pagarbiai pristatyti ir atkreipti dėmesį bei raginame ir toliau puoselėti išsaugotas ir tebepuoselėjamas unikalias dzūkiško paveldo vertybes, senąsias tradicijas ir papročius. Svetingai ir išmoningai festivalio svečius sutinka ir kaimų bendruomenės. Šiuose festivaliuose noriai dalyvauja garsiausi folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių. Džiaugiamės visais kolektyvais ir kasmet stengiamės festivalį surengti vis įdomesnį. Na, o šiemet visi mūsų organizuojami renginiai yra skirti ir Dzūkijos nacionalinio parko trisdešimtmečiui“.

 

Rūta Averkienė,
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyr. specialistė,
tel. (8 310) 31 980, 8 614 99 144, el. paštas ruta.averkiene@varena.lt .

2021-07-26T19:43:15+00:00