//Pagalbos telefonas112
Pagalbos telefonas112 2019-06-28T09:05:42+00:00
Gaisrinė 01 arba 112
Policija 02 arba 112
Greitoji medicininė pagalba 03 arba 112
Dujų tarnyba 04 arba 112, (8 310) 52 386
Informacija telefonu 118, 1588, 1666
Autobusų stoties informacija (8 310) 31 033
Geležinkelio stoties informacija (8 310) 53 284
Elektros tinklų avarinė tarnyba (8 310) 51 485
Šilumos tinklų avarinė tarnyba (8 310) 31 031
Vandentiekio ir kanalizacijos tinklų
avarinė tarnyba
(8 310) 31 674
Komunalinio ūkio avarinė tarnyba 8 614 53 759
 Varėnos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba    (el. paštas varena.pgt@vpgt.lt ) (8 310) 31 001
Vilniaus PGV Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas (8 310) 31 062
Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyris (8 310) 31 061
Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas (8 310) 31 576
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnyba (el. paštas vpt@zaibas.lt ) (8 310) 51 447
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnybos Gudžių ugniagesių komanda 8 620 65 510
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnybos Marcinkonių ugniagesių komanda 8 620 65 530
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnybos Merkinės ugniagesių komanda 8 620 65 530
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnybos Jasauskų ugniagesių komanda 8 620 65 545
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnybos Perlojos ugniagesių komanda 8 620 65 570
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnybos Valkininkų ugniagesių komanda 8 620 65 580
Varėnos r. priešgaisrinės apsaugos tarnybos Žilinų ugniagesių komanda 8 620 65 590
 Varėnos rajono ugniagesių savanorių draugija 8 686 51 019

KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIAI VARĖNOS RAJONE

Kolektyvinės apsaugos statiniai Adresas Telefonas
Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija J.Basanavičiaus g. 33,

65193 Varėna

(8310) 51053
Varėnos „Ryto“ progimnazija Dzūkų g. 64,

65164 Varėna

(8310) 52067
Varėnos kultūros centras J.Basanavičiaus g. 2,

65174 Varėna

(8310) 51171
Varėnos r. Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla A.Ryliškio g. 14, Senosios Varėnos k.,

Varėnos sen., 65487 Varėnos r.

(8310) 30192

(8310) 48997

Varėnos r. Matuizų pagrindinė mokykla Dzūkų g. 2, Matuizų k.,

Matuizų sen., 65071 Varėnos r.

(8310) 40665
Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazija Seinų g. 10, Merkinės mstl.,

Merkinės sen., 65336 Varėnos r.

(8310) 57141
Varėnos r. Valkininkų gimnazija Mokyklos g. 2, Užuperkasio k.,

Valkininkų sen., 65438 Varėnos r.

(8310) 56166

(8310) 56279

(8310) 55298

Varėnos r. Marcinkonių pagrindinė mokykla Miškininkų g. 53, Marcinkonių k.,

Marcinkonių sen., 65301 Varėnos r.

(8310) 44690
Varėnos r. Panočių pagrindinė mokykla Mokyklos g. 42, Panočių k.,

Kaniavos sen., 65242 Varėnos r.

(8310) 49322

* ekstremaliųjų situacijų ar karo metu šie statiniai yra pritaikyti gyventojams apsaugoti

nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Informacija rengiama

LEDAS PAVOJINGAS-KAI NEŽINOME TAISYKLIŲ

Kiekvienais metais daug skaudžių nelaimių įvyksta ant netvirto ledo, todėl  privalu žinoti kaip saugiai elgtis ant užšalusių vandens telkinių.

* Prieš lipant ant ledo būtina įsitikinti jo tvirtumu ir nerizikuoti savo gyvybe. Žvejoti ir pramogauti ant vandens telkinių galima tuomet, kai ledas ne plonesnis kaip 7 cm, grupei žmonių – 15 cm. Tvirtesnis ledas turi žalsvą ar melsvą atspalvį.

* Einant ledu grupei žmonių patartina laikytis atstumo, neiti vienas šalia kito. Jeigu ledas po kojomis pradeda traškėti ar skeldėti, būtina kuo greičiau grįžti į krantą tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote.

*  Jei ledas plonesnis kaip 30 cm arti viena kitos negalima gręžti daug ekečių. Visiems žvejojantiems ant ledo privaloma turėti smaigus, padėsiančius išsigelbėti įlūžus. Žūkles vietoje patartina nelikti vienam – įvykus nelaimei niekas negalės suteikti pagalbos. Vykstant žvejoti būtina pranešti artimiesiems kuo tikslesnę savo buvimo vietą, būnant ant ledo negalima vartoti alkoholinių gėrimų.

* Jeigu įlūžote – svarbiausia nepraraskite savitvardos, kvieskite pagalbą. Nesiblaškykite ir kol atvyks pagalba bandykite gelbėtis. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.

* Pastebėję įlūžusį žmogų, prieikite prie jo 10 m nuotoliu ir sustokite! Įvertinkite situaciją. Niekada negalima paduoti įlūžusiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą. Geriausia paduoti surištus šalikus, diržą, o jei krantas netoli – šaką.

* Kviečiant pagalbą telefonu 112 svarbiausia trumpai ir tiksliai nurodyti kas atsitiko ir kur esate, kiek yra nukentėjusiųjų, kokios pagalbos reikia, kas dar gali atsitikti. Būtina klausyti operatoriaus nurodymų ir atsakyti į visus užduodamus klausimus.


 ŽOLĖS DEGINIMAS – NUSIKALTIMAS GAMTAI

Atėjus pavasariui ir šiltėjant orams šalyje prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Kiekvienais metais Lietuvoje registruojama tūkstančiai pernykštės žolės deginimo atvejų. Varėnos rajone 2018 metais kilo 155 gaisrai, iš kurių 64 – atvirose teritorijose. Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui.

Kasmet dėl žmogaus kaltės degančiose pievose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, dažnai ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyvenamuosius ar ūkinius pastatus. Dėl žolės gaisrų kartais nukenčia ir patys jos degintojai –  apsinuodija aitriais dūmais, pasitaiko ir žmonių žūčių.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai primena, kad:

– draudžiama sugrėbtus (surinktus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau nei 50 metrų nuo minėtų vietovių. Taip pat sugrėbtas atliekas draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose.

– draudžiama deginti nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę. Augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 metrų nuo statinių. Laužus kurti reikėtų tik tam paruoštose vietose, pavojinga juos kurti pučiant stipriam vėjui. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu arba smėliu.

– Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas numatytos baudos nuo 30 iki 350 eurų.

  • Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
  • Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
  • Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
  • Esant galimybei ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų dar didesnių nuostolių.
  • Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

ATVIRŲ DURŲ DIENOS VARĖNOS PRIEŠGAISRINĖJE GELBĖJIMO TARNYBOJE


VASARĄ  BŪKIME ATSARGŪS PRIE VANDENS TELKINIŲ

      Prasidėjus atostogų laikotarpiui ir maudymosi sezonui beveik kasdien išgirstame skaudžius pranešimus apie vandens telkiniuose nuskendusius žmones. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena pagrindinius pavojus ir elgesio taisykles prie atvirų vandens telkinių, kuriuos žinodami ir įvertindami išsaugosime savo ir kitų gyvybes.

      Dažniausiai pagrindiniai pavojai prie vandens yra nepažįstamas krantas, žema vandens temperatūra, stipri srovė, šokas netikėtai įkritus į vandenį, mėšlungis,  savo jėgų ir plaukimo įgūdžių pervertinimas.
      Saugus elgesys vandenyje. Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas. Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Pasirinkite paplūdimį ar vietą kur maudosi daugiau žmonių, budi gelbėtojai. Nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Nerekomenduojama maudytis po valgio. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, savadarbių plaustų ir kitų priemonių. Išlipkite iš vandens, kai pasidarys šalta. Atsargiai elkitės valtyje – joje negalima vaikščioti, ją supti.  Būtina vilkėti gelbėjimo liemenes. Nesimaudykite lyjant lietui ar žaibuojant. Nesimaudykite tamsiu paros metu. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite mojuodami rankomis ir šaukitės pagalbos.  Negalima maudytis, jeigu esate labai pavargęs (smarkiai dirbote ar sportavote), jeigu blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, jeigu šalta, jeigu vandens temperatūra mažesnė nei 14° C, vakare, kai tamsu, taip pat ką tik pavalgius.
      Elgesys pastebėjus skęstantį. Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite pagalbą  numeriu 112. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems. Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
      Nebūkime abejingi.  Matydami pavojingai vandenyje ar prie vandens besielgiančius asmenis nepabijokime juos sudrausminti ir patarti nerizikuoti savo ir kitų gyvybėmis. Apie pavojingai išdykaujančius mažamečius vaikus perspėkime jų tėvus.