/Margionių kaimo bendruomenė dešimties metų jubiliejų pažymėjo įspūdinga švente
2019 m. rugsėjo 27 d.

Margionių kaimo bendruomenė dešimties metų jubiliejų pažymėjo įspūdinga švente

Gražiausiais Dzūkijos šilais apsisiautęs Margionių kaimas yra išties unikalus. Čia ne tik pagarbiai puoselėjama tai, kas paveldėta iš senelių ir tėvų, bet kuriamos ir naujos tradicijos. Margioniškiai nepamiršo senovinių dzūkiškų dainų, jie didžiuojasi vieninteliai Lietuvoje turintys ir tebevaidinantys devyniasdešimtmetį gyvuojančiame Margionių klojimo teatre, čia deginami Vėlinių laužai, organizuojamos gražios šventės. Šio kaimo žmonės  yra labai nuoširdūs, svetingi ir moka džiaugtis bendryste. Margioniškių bendruomenė turbūt skaičiuoja šimtmečius, tačiau oficialiai registruota ji gyvuoja dešimtį metų. Ta proga margioniškiai surengė įspūdingą šventę „Margionių kaimelis – mielas kaip tėvelis“.

Jubiliejinės šventės rytą bendruomenės dešimtmetį jie įamžino prie kaimo drevės pasodindami dešimt ąžuoliukų. Vėliau kaimo kapinaitėse pagerbė į amžinybę išėjusius asociacijos steigėjus ir kitus kaimo žmones. Tada visi rinkosi į klojimo teatre vykusią jubiliejinę šventę.

Asociacijos „Margionių kaimo bendruomenė“ valdybos pirmininkė Lina Vosylienė prisiminė, kad prieš dešimtį metų asociacijos steigimą pagreitino iškilusi grėsmė ramiam Margionių kaimo gyvenimo būdui, kai šalia kaimo, Valakuose, kurie yra tik už puskilometrio nuo saugomos teritorijos „Bobos daržas“, Skroblaus upelio ištakose, UAB „Baltijos karjerai“ sumanė atidaryti žvyro karjerą. Pajutę pavojų, margioniškiai susitelkė ir per tris dienas surinko 64 parašus, sakydami: „Ne, mumi jo nereik“. Suprasdami, kad reikia rimto atstovimo, sukvietė susirinkimą ir dvylika kaimo gyventojų: Alvyra Averkienė, Jonas Averka, Elena Balevičienė, Vytautas Balevičius, Arūnas Gulgys, Marytė Gulgienė, Agutė Jeremičienė, Arūnas Kalasauskas, Danutė Kvaraciejienė, Lina Vosylienė, Jonas Šimkonis ir Vilija Šimkonytė – sutiko būti asociacijos steigėjais (Marytė Gulgienė, Jonas Šimkonis ir Elena Balevičienė jau mirę). 2009 m. rugsėjo 5 d. jie pasirašė steigimo sutartį, 2009 m. rugsėjo 13 d. buvo išrinkta penkių narių valdyba, o jau 2009 m. rugsėjo 24 d. asociacija „Margionių kaimo bendruomenė“ buvo įregistruota. Lina Vosylienė pasidžiaugė aktyviais kaimo žmonėmis ir per dešimtmetį nuveiktais svarbiais darbais. – kaime įrengtu dideliu tvenkiniu ir šalia jo gražiai sutvarkyta aplinka, įrengtu gręžiniu kaimo kapinaitėse, atstatytu aštuoniolikos metrų su dviem kryžmom kryžiumi, kuris Lietuvoje beveik didžiausias, daugybe smulkesnių veiklų. „Tas mūsų bendrumo jausmas tikrai ypatingas. Kai reikia ką nors kaimui nuveikti, visi darom bendrai. Didžiuojuosi savo kaimo žmonėmis, jie labai darbštūs, aplinką tvarko, gražina, vieni kitiems draugiškai padeda. Galbūt todėl ir svečiai mus dažnai lanko. Daug padarėm, bet dar daug suplanuotų darbų mūsų laukia“, – kalbėjo Lina Vosylienė. Šventės metu buvo pagerbti prieš dešimt metų bendruomenę steigę margioniškiai, jiems įteiktos skulptūrėlės „Angelas“.

Buvo pasidžiaugta, kad įgyvendindami projektą, margioniškiai turės galimybę nemokamai mokytis kompiuterinio raštingumo.

Asociacijos „Margionių kaimo bendruomenė“ istorija, veiklos ir švenčių akimirkos sugulė į gražų spalvingomis nuotraukomis iliustruotą jubiliejui išleistą leidinuką, kuris buvo padovanotas kiekvienam kaimo gyventojui. Leidinys iš dalies buvo finansuotas LR žemės ūkio ministerijos lėšomis, jį rėmė Varėnos rajono savivaldybė ir UAB „Baltisches haus“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta su pirmuoju bendruomenės jubiliejumi margioniškius pasveikino dzūkiškai:  „Jūs, margioniškiai, turit savo išskirtinumų. Nor tas jubiliejus ir nedzidelis, bet iš cikrųjų tai kaimo bendruomenė gyvuoja kelis šimtus metų ir yra pavyzdzys kiciem kaimam savo kultūrini ir bendruomenini veiklu. Vien ko klojimo teatras vertas, katran margioniškiai vaidina jau devyniasdešim metų!  In Margionis  visadu smagu važiuoc, ba cia pajunci šiltų dzūkiškų dvasių – ir gražių gamtų pamatai, ir labai nuoširdzius žmonis suscinki. Dėkui Jum už tai, visadu toki ir išlikit“, – kalbėjo meras. Bendruomenei už prasmingus darbus ir nuoširdžias pastangas su ypatinga meile ir pagarba saugoti ir puoselėti unikalios dzūkų etnokultūros tradicijas meras įteikė padėką ir pyragą.  Valdybos pirmininkei Linai Vosylienei meras dovanojo gėlių puokštę ir pažymėjo, jog margioniškiams labai pasisekė, kad turi tokią aktyvią vadovę.

Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška kalbėjo, kad margioniškiai darbščiai prisideda prie kaimo gražinimo, sugalvoja įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Jis linkėjo bendruomenei nesustoti ir toliau aktyviai gyvuoti.

Kabelių parapijos klebonas Raimundas Macidulskas sakė, kad šiame kaime jaučiasi kaip didelėj ir labai draugiškoj šeimoj. „Sveiki, mano draugai. Taip sakau, nes noriu, kad būtumėt ir sveiki, ir draugai. Jūs nuostabūs, nes esat savo kaimo patriotai ir  gyvenat čia visa dvasia“.

Su gražiu jaunos, bet kūrybingos ir entuziastingos, pilietiškos bendruomenės jubiliejumi  sveikino Seimo narė Virginija Vingrienė, linkėjo neblėstančio entuziazmo, daug gražių klestėjimo metų, gražių idėjų. Margioniškius su dzūkiškomis dainomis, darželių gėlėmis ir pyragais sveikino Marcinkonių, Kabelių ir Darželių kaimų bendruomenės. Daug pagiriamųjų žodžių tądien nuo klojimo teatro scenos buvo išsakyta iš šį kaimą įsimylėjusių ir čia įsikūrusių naujųjų margioniškių.

Po bendruomenės veiklų pristatymo ir sveikinimo kalbų dzūkiškom dainom jubiliejinę šventę tęsė kaimo dainininkės, į sceną lipo Margionių kaimo artistai. Jie suvaidino dabartinės šio teatro vadovės Rimutės Avižinienės režisuotą A. Vilkutaičio–Keturakio komediją „Amerika pirtyje“, kurią pirmąkart šiame klojimo teatre vaidino prieš devyniasdešimt metų. Charizmatiški margioniškiai suvaidino taip įtaigiai, kad žiūrovai plojo net atsistoję ir tvirtino, jog neabejotinai iš jų tikrai yra ko pasimokyt net ir profesionalams.

Šventės metu šalia klojimo teatro šurmuliavo ūkininkų ir amatininkų turgelis, kuriame darbštūs margioniškiai ir aplinkinių kaimų žmonės prekiavo savo išaugintu derliumi bei gražiais dirbiniais. Veikė rudens gėrybių paroda–konkursas, kurio metu visi grožėjosi margioniškių išaugintomis ir išeksponuotomis daržovėmis – milžiniškais moliūgais, cukinijomis, morkomis, burokėliais, bulvėmis, svogūnais. Smagų konkursą surengę margioniškiai rinko didžiausią moliūgą, įdomiausią daržovę, gražiausiai papuoštą daržovę, daržovių kompoziciją. Prizininkai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis.

Jubiliejinę šventę vainikavo nuotaikingas instrumentinio folkloro ansamblis „Ratilai“ koncertas, kurio metu, kaip sakė margioniškiai, „net stogas kilnojos“, o  šventės dalyviai šoko ir dainavo kartu. Margioniškių vaišingumą liudijo skaniausiais dzūkiškais patiekalais nuklotas vaišių stalas. Sužvarbusieji  buvo pavaišinti ant laužo virta grybiene. Bendruomenės jubiliejus buvo pažymėtas ir dangų nuspalvinusiais fejerverkais. Gerą nuotaiką dovanojo nuotaikingos Margionių etnografinio ansamblio moterys ir šaunūs kaimo muzikantai. Iki vėlaus vakaro Margionių klojime netilo gražios dzūkiškos dainos ir smagus šventės šurmulys.

Margionys turi savo charizmą. Tai pajaučia kiekvienas, apsilankęs šiame nedideliame, maždaug penkiasdešimt gyventojų turinčiame kaime. Patys margioniškiai su nostalgija mena tuos laikus, kai kaime kiekvienoje troboje buvo po lopšį, kai čia ir mokykla veikė, visais laikais buvo stipri lietuvybės, patriotizmo ir meilės savo kaimui dvasia. Galbūt todėl devyniasdešimt metų čia tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kuriame tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio – dvasia. Čia kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.  Kaime gyvos ir ypatingai pagarbiai bei gražiai puoselėjamos Vėlinių tradicijos – aštuonias dienas kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir nuoširdžiai meldžiantis. Margioniškiai didžiuojasi turį  šalia kapinaičių pastatytą vieną didžiausių Lietuvoje medinį aštuoniolikos metrų su dviem kryžmom kryžių. Dažni lankytojai žavisi kaimo gale esančia Skroblaus versme „Bobos daržas“.  Kaimo gyventojai sako privalantys gerbti, saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms savo iš tėvų paveldėtas tradicijas, ir kol gyvas nors vienas margioniškis, tos tradicijos tikrai gyvuos.

 

Rūta Averkienė,
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyr. specialistė,
tel. (8 310) 31 980, 8 614 99 144, el. paštas ruta.averkiene@varena.lt .

 

2019-10-08T13:51:00+00:00