Kasmet lapkričio 12–18 d. minima Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė, o lapkričio 18 d. – Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios iniaciatyvos tikslas – skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą ir informuoti visuomenę apie didėjančio mikrobų atsparumo antibiotikams grėsmę.
Augantis bakterijų atsparumas įvairioms antimikrobinėms medžiagoms išlieka aktualia tema ir iššūkiu, kurį sprendžiant ypatingą prasmę įgauna Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos principas: vienas pasaulis – viena sveikata, reiškiantis, kad bendromis pastangomis būtina siekti, jog antimikrobinių preparatų tiek medicinoje, tiek ir veterinarijoje būtų sunaudojama mažiau, jie būtų skiriami tikslingiau, siauresnio spektro. Gyvūnų augintojams svarbu imtis prevencijos ir gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą. Ne mažiau svarbu investuoti į laboratorinius tyrimus, kurie leistų nustatyti tikslų sukėlėjų jautrumą konkretiems antibiotikams. Gyvūnų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali išplisti nuo gyvūnų – žmonėms (patvirtina medicinos ir veterinarijos sąsaja, kuri grindžiama iniciatyva „Viena sveikata“). Antimikrobinių medžiagų atsparumas kelia pavojų efektyviai prevencijai ir gydymui, todėl labai svarbu sutelkti visuotines pastangas siekiant, kad atsparumas antibiotikams neplistų ir antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga priemone kovoje su gyvūnų ir žmonių ligomis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pagal Europos Komisijos rekomendacijas kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal VMVT planus, mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių. Bendradarbiaujama su žemės ūkio asociacijomis dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo, su ūkio subjektais suderintas savanoriškas maisto produktų ženklinimas „Užauginta be antibiotikų” ar panašiais užrašais.
Maistui auginamų gyvūnų laikytojai su veterinarijos gydytojo pagalba yra atsakingi už sveikatos ir gerovės programų įgyvendinimą savo ūkiuose (gerą ūkininkavimo praktiką) siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą ir maisto saugą.
Siekiant suvaldyti antimikrobinį rezistentiškumą, būtina mažinti antimikrobinių medžiagų suvartojimą žmonių gyvumui ir žemės ūkyje, skatinti tikslingą antibiotikų naudojimą (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas, atsižvelgti į vaisto savybes patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį ir kt.), skatinti taikyti prevencines priemones, tokias kaip vakcinaciją, ir užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.). Todėl tikslinga vadovautis šiais antimikrobinių medžiagų vartojimo principais:
- užtikrinti, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, pasitarus su veterinaru;
- prevencinių priemonių taikymas (pvz.: vakcinuoti gyvūnus, siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą bei plėtoti augalinių antibiotikų vartojimą);
- tikslingas naudojimas (bakterinės ligos nustatymai) ir tinkamas naudojimas (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas);
- užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.);
• pritaikyti atsinaujinančias sistemas su geresne higiena ir biologinio saugumo priemonėmis.
Antimikrobiniai vaistai – itin svarbi gyvūnų ir žmonių gydymo priemonė, tačiau kiekvieną kartą juos panaudojus, didėja rizika, kad ligos sukėlėjas įgis atsparumą.
VMVT Alytaus departamento Varėnos skyriaus informacija
