Birželio 2 dieną 4 valandą ryto nuo savo šokių studijos autobusu pajudėjome į Slovakiją. Kelionė truko net 15 valandų, tad jos metu šokėjai miegojo, bendravo, dainavo… Atvykę į gyvenamąją vietą Sigorde, įsikūrėme kambariuose, valgėme skanią vakarienę, smagiai praleidome vakarą repetuodami, žaisdami badmintoną ir kitus žaidimus.
Gerai išsimiegoję ir pailsėję, po pusryčių išvykome į Prešovo miestą, kuriame praleidome pusdienį grožėdamiesi nuostabiu senamiesčiu. Tą patį vakarą kupini energijos ir įspūdžių išvažiavome šokti į Kamionkos miestelyje vykusį folkloro festivalį. Šokome tautinius šokius ir sulaukėme didelio palaikymo: žiūrovai bei palaikymo komanda plojo, filmavo, šoko vietose!
Sekmadienio rytą geromis nuotaikomis išvykome į stalaktitų-stalagmitų urvus „Belianska jaskyna“. Pasigrožėję urvais, keliavome link Aukštųjų Tatrų, kur kilome į 1300 m aukščio viršūnę ir nelygiais, vingiuotais takeliais, apsuptais medžių, leidomės link užburiančio grožio kalnų krioklio. Ragavome tradicinius slovakiškus patiekalus, langušą ir kopūstienę.
Pirmadienį žvalūs ir sotūs pajudėjome link Pieninų nacionalinio parko. Kelionės metu sustojome atsigaivinti ir paragauti šaltinio, ištekančio iš kalnų, vandens. Pieninų nacionaliniame parke, plaukdami tradiciniais plaustais Dunajeco upe, skiriančia Lenkiją ir Slovakiją, regėjome nuostabius vaizdus ir išgirdome keletą legendų. Įspūdžiai nepakartojami! Po plaukimo energijos pasikrovėme gardžiais pietumis ir maudynėmis šildomame lauko baseine, o vakare ragavome buchtas – slovakiškas bandeles.
Antradienį anksti ryte išvažiavome link namų ir vėlai naktį grįžome į Varėną. Šios kelionės metu daug ką pamatėme, sužinojome, išbandėme ir patyrėme bei dar labiau suartėjome ir prisiminėme kolektyvo vertybes. Ačiū vadovei Jolantai Pranciulienei ir mokytojoms Viktei Petrūninai bei Sigitai Švedei.
„Mikituko“ šokėjai
