Vandentvarkos įmonės galėtų išleisti net ir kalendorių, kur kiekvienas mėnuo būtų iliustruotas  „grožybėmis“ iš valymo įrenginių. Viliamasi, kad toks kalendorius būtų idealus moksleivių gamtos pamokoms.

Vasarį nuotekų valyklose daugiausia randama iš kebabinių plūstančių riebalų. Jie siauruose vamzdynuose užšąlą ir ištisi gyvenamieji kvartalais gali virsti klampyne.

Kovą daugiausia aptinkama prezervatyvų. Jų pardavimai padidėja paukščiams grįžtant iš šiltųjų kraštų ir kuomet romantika dvelkia ir mūsų miegamieji.

Balandį ir gegužę per želmenų sodinimo piką nuotekų vamzdynuose stringa gėlės.

Liepą ir rugpjūtį masiškai atiteka riebalai iš restoranų. Rugpjūtį vamzdynai kemšasi nuo plaukų. Jauna karta rengiasi į mokyklas, o kirpėjos be moralinės graužaties plaukus šveičia į unitazus.

Rugsėjį – spalį per masinį konservavimo sezoną dažnai aptinkama įvairių rūšių dangtelių.

Šąlant lapkritį ir gruodį aptinkama apatinio trikotažo, striukių, kelnių.

UAB „Varėnos vandenys“ direktorius Eimantas Kirkliauskas pažymi, kad Varėnos rajonas – ne išimtis. Čia taip pat randama įvairių „grožybių“. „Nekalbant apie smulkius daiktus ir daržoves, randame ir higieninių įklotų, ir sauskelnių, ir gėlių ar medelių šaknų/kamienų, siekiančių iki 5 cm diametro, kurie ne tik patenka į valymo įrenginius, bet daugiabučiuose namuose užkemša bendro naudojimo kanalizacijos stovus, todėl pradeda semti kaimynus, o, patekus į lauko kanalizacijos tinklus, gali sugadinti nuotekų siurblinių siurblius juos perpompuojant į nuotekų valymo įrenginius“, – teigė E. Kirkliauskas.

UAB „VARĖNOS VANDENYS“ PRANEŠIMAS GYVENTOJAMS DĖL NUOTEKŲ IŠLEIDIMO Į NUOTAKYNĄ

Prašome gyventojų būti atsakingiems, tinkamai rūšiuoti atliekas ir į nuotekų sistemas nemesti buitinių atliekų ir įvairių daiktų (plastmasinės, plastikinės ar stiklinės taros, popierinių ir medžiaginių rankšluosčių, higieninių paketų, vidaus augalų, daržovių), kurie gali užkimšti arba sugadinti nuotakyną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 31 punktu, į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti:

  • daiktus ir/arba medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotakyno ar nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiką;
  • medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą;
  • atliekas.

Asmenys už šio Reglamento pažeidimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Įvairiuose teisės aktuose numatyta, kad už susidarančių biologinių atliekų, įskaitant riebalus, tvarkymo reikalavimų nevykdymą gali būti skiriami įspėjimai arba baudos. Pirmą kartą nusižengusiems asmenims ji svyruoja nuo 60 iki 260 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 260 iki 1140 eurų. Pakartotinai nusižengus asmenims skiriama bauda gali būti nuo 290 iki 1150 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 1250 iki 4350 eurų.