Spalio 6–11 dienomis visoje Lietuvoje, taip pat ir Varėnos rajono savivaldybėje, vyko didžiausios nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2025“, kurias antrus metus iš eilės organizavo Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniu krizių valdymo centru.
Pagrindinis pratybų tikslas – įvertinti valstybės mobilizacinės sistemos būklę ir patikrinti, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas bei išteklių sutelkimas pasirengiant šalies gynybai, užtikrinant gyvybiškai svarbias funkcijas sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.
Testuotas institucijų pasirengimas ir sąveika
Pratybų metu buvo testuojami institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių veiksmai bei sąveika konvencinių ir hibridinių grėsmių – dezinformacijos, kibernetinių atakų, energetinio saugumo pažeidimų – akivaizdoje.
Savivaldybių administracijos, tarp jų ir Varėnos rajono savivaldybės administracija, atliko pratybų scenarijumi numatytas užduotis, skirtas vertinti reagavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmus, institucijų bendradarbiavimą bei gyventojų informavimo veiksmingumą.
Varėnos savivaldybės indėlis – praktiniai ir stalo pratybų veiksmai
Varėnos rajono savivaldybėje vyko stalo pratybos, kurių metu buvo modeliuojamos įvairios ekstremalios situacijos, aptariami veiksmai institucijų sąveikoje su Alytaus karo komendantūra bei kitomis tarnybomis.
Savivaldybės administracijos atstovai kartu su kitomis institucijomis vertino reagavimo scenarijus, sprendimų priėmimo eigą, ryšių palaikymo ir informacijos sklaidos kanalus. Buvo analizuojamos situacijos, susijusios su energetinio saugumo pažeidimais, ryšių sutrikimais bei gyventojų informavimo veiksmais.
Gyventojų perspėjimo sistemos testas
Spalio 7–8 dienomis buvo tikrinamas gyventojų evakuacijos pasirengimas, o taip pat testuojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.
Mokymų metu įjungtos perspėjimo sirenos, išsiųsti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) pranešimai, vykdyta komunikacija žiniasklaidos ir socialinių tinklų priemonėmis.
Tokiu būdu siekta įvertinti, kaip efektyviai institucijos geba informuoti gyventojus apie grėsmes bei koordinuoti veiksmus tarp vietos savivaldos, tarnybų ir nacionalinių institucijų.
Platus institucijų ir organizacijų dalyvavimas
Pratybose dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, visos ministerijos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas, Lietuvos bankas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos institucijos, kurios kartu sudaro Valstybės mobilizacijos operacijų centrą (VMOC).
Šis centras, įsteigiamas šalyje paskelbus mobilizaciją, yra atsakingas už institucijų veiklos koordinavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų – būtiniausių paslaugų gyventojams, resursų telkimo, infrastruktūros priežiūros – užtikrinimą.
Pratybose dalyvavo visos 60 Lietuvos savivaldybių administracijų ir 115 institucijų bei įstaigų, taip pat nevyriausybinės organizacijos – Šaulių sąjunga, „Raudonasis Kryžius“, „Caritas“, „Maisto bankas“ ir „Maltos ordinas“.
Lietuvos diasporą atstovavo Pasaulio lietuvių bendruomenė, o keturi didieji maisto prekybos tinklai – „Maxima“, „Rimi“, „Lidl“ ir „Iki“ – testavo sąveiką su valstybės institucijomis krizių akivaizdoje.
