8 iš 10 seksualinį smurtą patyrusių žmonių apie tai niekam nepasako – nei tą pačią dieną, nei po metų, kartais niekada. Tai ne tik statistika – tai tyloje gyvenančios istorijos, kurios dažnai lieka neišgirstos. Patirtys, kurios nepasibaigia tada, kai įvyksta smurtas – jos tęsiasi, veikia kasdienybę, santykius, savivertę. Būtent todėl Lietuva ir šiemet jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos – balandis skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Jos tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, bet ir mažinti stigmatizaciją, skatinti kreiptis pagalbos bei keisti vis dar gajus mitus.
2026 metais Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su partneriais pradeda nacionalinę informacinę kampaniją: „Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk“. Iniciatyvą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šių metų kampanijos žinutė aiški: kreiptis pagalbos niekada nevėlu, nepaisant to, kiek laiko praėjo nuo patirto smurto. Kampanija siekia parodyti, kad trauma gali išlikti ilgai ir veikti žmogaus gyvenimą. Tylėjimas stabdo gijimo procesą, o kalbėjimas tampa pirmuoju žingsniu į pagalbą ir savęs susigrąžinimą. Taip pat kampanijoje keliama ir kita, vis dažniau pasitaikanti, bet vis dar nepakankamai atpažįstama problema – prievartos narkotikų naudojimas. Tokiais atvejais žmogus gali ne tik nesugebėti pasipriešinti, bet ir neprisiminti, kas įvyko, o tai dar labiau sustiprina abejonę savimi, kaltės jausmą ir tylą.
„Prabilk“ centro vadovė, psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė teigia, kad dėl visuomenėje paplitusių ir vis dar gajų mitų nukentėjusieji nuo seksualinio smurto kaltina save, abejoja savo patirtimi ir linkę verčiau tylėti, tačiau tyla saugo trumpam, o iš tiesų padeda gyti tik pokalbis, ypač su tuo, kas tave girdi, supranta, priima tokią ar tokį, koks esi, kuria ryšį, mažina izoliaciją, leidžia patirti palaikymą.
„Kai prabyli – pradedi atgauti save. Patyrus seksualinę traumą ar jos metu, kūnas gali reaguoti ne kova ar bėgimu, o sustingimu. Tai vėliau virsta kaltės jausmu ir „kodėl nieko nedariau?“, gėda, kaltė, abejonėmis savimi. Trauma „neišsisaugo“ kaip nuoseklus pasakojimas: prisiminimai dažnai būna padriki, atsiranda įvairūs kūno pojūčiai, net žodžiais būna sunku paaiškinti, kas įvyko. Todėl labai svarbu prabilti, kalbėti su tuo, kuo gali pasitikėti, atsiverti, nes tik kalbėjimas padeda „sudėti“ patirtį į istoriją, suteikti jai prasmę, susigrąžinti prarastą kontrolės jausmą, sveikti. Nuoširdus, atviras pokalbis „atrakina“, atsakomybę grąžindamas ten, kur ji turi būti – smurtautojui“, – pabrėžia psichoterapeutė.
Džinsų diena – solidarumo ir pokyčio simbolis
Paskutinis balandžio trečiadienis yra Džinsų diena seksualinio smurto prevencijai.
Balandžio 29 d. kviečiame žmones, darbovietes ir bendruomenes mūvėti džinsais bei dalintis savo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, tokiu būdu išreiškiant palaikymą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims. Džinsų diena gimė kaip atsakas į vieną iš labiausiai visuomenę sukrėtusių teismo sprendimų Europoje. Praėjusio amžiaus pabaigoje Italijoje išžaginimo byla buvo nutraukta, argumentuojant tuo, kad nukentėjusioji dėvėjo aptemptus džinsus, kurių esą nebūtų buvę įmanoma numauti be jos sutikimo. Šis sprendimas sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir paskatino protestus: žmonės mūvėjo džinsus kaip simbolinę žinutę, kad apranga niekada negali būti laikoma sutikimu ar smurto pateisinimu.
Nuo tada Džinsų diena tapo tarptautine solidarumo iniciatyva, kviečiančia kalbėti apie seksualinį smurtą ir nekaltinti aukų. Ji primena, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui, o ne nukentėjusiam žmogui.
