Ar esate matę, kaip pievose vabaliukų ieško vištos? Ar kada žiūrėjote į miško pievoje žolę rupšnojančią karvę? Stebėjote, kaip patvoriais slankioja lapės? O gal iš arti tyrinėjote, kaip išdidžiai pakėlęs galvą į jus žvelgia stumbras, arba įvertinote, kokie didžiuliai elnio ragai? Pasaulinę turizmo dieną Varėnos rajone pirmą kartą bus galima išmėginti naują gyvūnų pažinimo maršrutą.

Rugsėjo 27-ąją, Pasaulinę turizmo dieną, Varėnos rajono turizmo ir verslumo centras „Korys“ pasitinka nauju, gamtos ir gyvūnų mėgėjams, o ypač šeimoms su vaikais skirtu pažintiniu maršrutu. Kelionėje per Varėnos rajono kaimo sodybas bus galima pamatyti, kaip auginamos vištos, laikomi žirgai, taurieji elniai ir karvės, šeriami didžiausi Europos žinduoliai – stumbrai. Kiekvienoje stotelėje bus galima sutikti ir žmones, kurie su didžiausia meile gyvūnams skiria savo kasdienybę.

Šį sekmadienį pažintys su gyvūnų ūkių šeimininkais – iš anksto sutartos. „Žemaitukų slėnyje“ bus galima viešėti nuo 11 iki 12 valandos, „Karpiškių žvėrynėlyje“ – nuo 12.30 iki 13.30 valandos, sūrinėje „Varinis puodas“ Kebeliuose – nuo 14.30 iki 15.30 valandos, vištų ūkis „Lapė už tvoros“ lankytojus priims nuo 15.45 valandos. Tauriųjų elnių ūkį bus galima aplankyti bet kuriuo laiku, tik viešnagė neturėtų užtrukti ilgiau nei 20 minučių. Stėgalių stumbrynas keliautojų lauks visą dieną. Didžiausia tikimybė išvysti visą jų bandą – apie vidurdienį, kai stumbrai šeriami.

Po šio savaitgalio turizmo darbuotojų parengtas gyvūnų pažinimo maršrutas liks. Informacija apie stoteles bus skelbiama Varėnos turizmo kanaluose, keliautojai galės patys susikurti ilgesnį ar trumpesnį maršrutą pagal metų laiką, keliautojų amžių ir susidomėjimą. Kadangi dauguma stotelių yra veikiantys ūkiai ar privačios gyvūnų laikymo vietos, po Turizmo dienos atvykti be susitarimo nereikėtų. Derinti viešnages su ūkių šeimininkais keliautojai turės patys. Gyvūnų gerovė ūkiuose svarbesnė nei turistinis grafikas, taigi, programa gali priklausyti nuo sezono, oro ir gyvūnų dienos ritmo.

„Kai kurie vaikai taip ir užauga nepamatę, kaip karvės ėda žolę, kaip ganomos avys, kur vištos deda kiaušinius. Labai norėjome sukurti maršrutą, kuris ir vaikui, ir mieste užaugusiems jų tėvams leistų ne iš knygų apie tai sužinoti, pamatyti gyvūnus ten, kur jie auga, paklausyti istorijų, kurias pasakoja jų šeimininkai. Skandinavijoje tokios gyvūnų fermos yra be galo populiarios – Švedijoje. Norvegijoje, Danijoje veikia netoli miesto įsikūrę ūkiai, kuriuose vaikai mokosi pažinti ir prižiūrėti gyvūnus, juose galima su šeima atostogauti.

Rengdami šį maršrutą nuoširdžiai tikėjome, kad gyvūnai taps pretekstu pažinti ir Varėnos kraštą – jo miškus, pievas, ūkius ir gyvenimą gamtos ritmu pasirinkusius žmones“, – sako Varėnos turizmo ir verslo informacijos centro „Korys“ vadovė Rūta Kedytė.

Pirmoji kelionės stotelė – netoli Valkininkų aerodromo, Čižiūnų kaime, įsikūręs „Žemaitukų slėnis“. Čia auginami žemaitukai – viena seniausių lietuviškų veislių. Nedideli, bet stiprūs žemaitukai šimtmečius buvo kaimo žmogaus pagalbininkai. Užsukę pas žemaitukų augintojus, lankytojai sužinos, kaip žirgai auginami, kuo skiriasi jų charakteriai, kaip prie žirgo prieiti, ką apie jo nuotaiką kalba laikysena ar ausys.

„Žemaitukų slėnyje“ žirgus galima ne tik stebėti – siūloma išmėginti jojimą ar pasivažinėjimą vežimu. Veiklas keliautojams vertėtų aptarti registruojantis.

Karpiškių kaime esantis Marytės ir Broniaus Jurgelevičių žvėrynėlis gyvuoja jau keletą  dešimtmečių. Sodybos kieme galima išvysti povus, antis, vištas ir kitus dekoratyvinius paukščius, o aptvaruose – vilkus, meškėnus bei kitus laukinius gyvūnus. Daugiau nei prieš 30 metų įkurtas Karpiškių žvėrynėlis yra saugus prieglobstis sužeistiems, išgelbėtiems bei globojamiems laukiniams gyvūnams. Šimtus paukščių, laukinių žvėrelių priglaudę, išgydę sodybos šeimininkai už gyvūnų globą apdovanoti Lietuvos šviesuolių nominacija.

Nuo Karpiškių maršrutas suka į Kabelius. Čia jau daug metų veikia sūrinė „Varinis puodas“. Vienu geriausių Lietuvos sūrininkų laikomas Giedrius Tėvelis čia laiko Lietuvos žalųjų, juodmargių ir džersių mišrūnes – karvės žolę rupšnoja Dzūkijos nacionalinio parko pievose ir miškų laukymėse. Ganyklos čia dalijamos į mažesnius plotus, o karvės iš vienų reguliariai perkeliamos į kitas, todėl augalija spėja atsinaujinti, o gyvuliai nuolat gauna šviežios žolės.

Susitikime bus galima iš arti pamatyti karves, sužinoti, kaip jų pienas virsta brandintais sūriais, natūraliu jogurtu ir rauginto pieno varške. Ūkis turi Dzūkijos nacionalinio parko produkto ženklą, o jo šeimininkas G. Tėvelis ne kartą įvertintas už gamtai palankius ūkininkavimo principus. Tai viena skaniausių maršruto stotelių – bus galima apie sūrius ir pasikalbėti, ir paragauti, ir įsigyti ūkio produkcijos.

Kapiniškiuose veikiantis šeimos ūkis „Lapė už tvoros“ miesto vaikams gali tapti labai netikėtu atradimu. Daugeliui iš paveikslėlio ar kiaušinių dėžutės pažįstamos vištos Julijos ir Pauliaus Mazūrų sodyboje laisvai ganosi žaliose Skroblo pievose. Čia jos gauna viską, ko reikia – saulės, erdvės, gryno oro, žolės ir vabzdžių. Šeimininkai jų racioną papildo septynių grūdų mišiniu.

Ūkio šeimininkai papasakos, kaip atrodo šimtų vištų kasdienybė, kaip nuo plėšrūnų padeda apsisaugoti ne tik tvora, bet ir specialiai tam parinktas šuo. Sodyboje bus galima įsigyti skirtingų spalvų ir dydžių kiaušinių.

Margionių kaime įsikūrusiame ūkyje „Taurusis elnias“ auginami iš Naujosios Zelandijos kilusių patinų ir škotų bei vengrų veislių patelių palikuonys. Ūkis daug dėmesio skiria gyvūnų genetikai ir ragams – jų aukščiui, storiui bei šakų skaičiui. Elegantiškus, budrius gyvūnus lankytojai turės galimybę pamatyti iš arčiau.

Sodybos šeimininkai pasakoja, kad rugsėjo pabaiga elnių ūkyje – ypatingas metas. Per rują patinai tampa aktyvesni, girdėti jų baubimas. Pažinčiai siūloma skirti apie 20 minučių, gyvūnus stebėti ramiai, neliesti jų ir nešerti.

Viešnagė pas Varėnos gyvūnus baigsis Dzūkijos nacionaliniame parke, tarp Marcinkonių ir Zervynų įkurtame Stėgalių stumbryne. Jis tapo naujais namais iš Vidurio Lietuvos atkeldintiems stumbrams. Čia formuojama nauja stumbrų banda. Ji sumažins gyvūnų koncentraciją tuose regionuose, kuriuose stumbrų gausa kėlė sunkumų ūkininkams.

Stumbras – didžiausias Europos sausumos žinduolis. Net ramiai stovintis, jis įspūdingas savo mase ir jėga. Didžiausiais jų susibūrimas matyti iš apžvalgos aikštelės, apie vidurdienį, kai stumbrai šeriami. Stumbrininko namelyje bus galima daugiau sužinoti apie šių gyvūnų istoriją Lietuvoje, jų gyvenimą ir apsaugą.