Spalio 13 d. Varėnos mieste vyko savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos „Įstaigų ir specialiųjų tarnybų pasirengimas veikti paskelbus oro pavojų ir nukritus skraidančiam objektui Varėnos mieste“.

Pratybų metu buvo tikrinamas ugdymo, kultūros ir sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas užtikrinti žmonių saugumą paskelbus oro pavojų, taip pat specialiųjų tarnybų gebėjimas koordinuotai veikti kilus galimai grėsmei.

Pratybos vyko dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo imituojamas oro pavojus. Paskelbus pavojaus signalą, dalis Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinių ir darbuotojų slėpėsi gimnazijoje įrengtoje priedangoje, o kiti pagal numatytą planą buvo evakuojami į Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos, Varėnos kultūros centro ir VšĮ „Varėnos sveikatos centras“ priedangas. Taip buvo tikrinama evakavimo tvarka, žmonių priėmimas priedangose ir atsakingų darbuotojų pasirengimas.

Antrajame etape buvo imituojamas skraidančio objekto nukritimas netoli Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos. Pagal pratybų scenarijų, po tariamo sprogimo kilo gaisras, o į įvykio vietą buvo siunčiamos specialiosios tarnybos. Pareigūnai turėjo įvertinti situaciją, užtikrinti įvykio vietos saugumą, atlikti būtinus veiksmus ir reaguoti į galimai pavojingą objektą. Taip pat buvo tikrinamas policijos specialiojo plano „Skydas“ praktinis įgyvendinimas.

Pratybose dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos, Varėnos kultūros centro ir VšĮ „Varėnos sveikatos centras“ atstovai.

Pratyboms vadovavo Varėnos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas, o jas koordinavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos patarėjas (parengties pareigūnas) Valdas Tamulevičius.

Tokios pratybos suteikia galimybę praktiškai patikrinti institucijų pasirengimą, įvertinti tarpusavio bendradarbiavimą ir nustatyti sritis, kuriose būtina tobulinti veiksmų koordinavimą. Jų tikslas – užtikrinti, kad kilus realiai grėsmei atsakingos institucijos gebėtų veikti greitai, sklandžiai ir koordinuotai, o gyventojų saugumas būtų svarbiausias prioritetas.