Ruošiantis 2025-siais minėti M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių jubiliejų, Varėnos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad paveldosaugos specialistai įvertintų rajone esančių dar 1975–1976 m. tarp Senosios Varėnos ir Druskininkų pastatytų Čiurlionio kelio skulptūrų būklę, aptartų reikiamus palaikomosios priežiūros darbus. Nors pradžioje manyta, kad medžio skulptūros, kurių priežiūros darbai per penkis dešimtmečius buvo atlikti tik vieną kartą, bus blogesnės būklės, tačiau apvažiavus visas rajone esančias skulptūras ir stogastulpius įsitikinta, kad situacija nėra bloga, nukėlinėti restauravimui nėra būtinybės. Skulptūros gana geros būklės. Paveldosaugos specialistai patarė atlikti būtinuosius priežiūros darbus, taip pat kraštovaizdžio kirtimus: kur reikia, aplink skulptūras iškirsti krūmus, savaime išaugusias pušaites, kad nuo kelio medžio drožiniai labiau taptų matomi. Taip pat reikėtų pagalvoti apie naują informacinį kelio ženklinimą.
Varėnos rajono savivaldybė pradžioje turėjo idėją kai kurias skulptūras perkelti į lankytojams patogesnę apžiūrėjimui vietą, tačiau privažiavus prie kiekvienos, įvertinus aplinką, bendru sutarimu šios minties atsisakyta. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kultūros paveldo objektą perkelti draudžiama, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkelti siekiant išsaugoti. Šiuo atveju skulptūroms grėsmės nėra, o perkėlimas reikštų vientisos kelio sekos, kuri yra kaip meno kūrinys, suardymą. Bendrai buvo sutarta tik dėl vienos skulptūros perkėlimo nesuardant kelio sekos. Už Merkinės kryžkelės, neprivažiavus Merkio stovinčią A. Česnulio skulptūrą „Paros laikai“ reikėtų nukelti nuo aukšto šlaito, kur ją kažkada tvarkydami kelią užkėlė kelininkai ir, suradus tinkamą vietą, patraukti arčiau Merkinės kryžkelės. Taip ji taptų labiau matoma ir ties kryžkele rodytų, kur kelias užsisuka.
Pasitarime su Varėnos rajono savivaldybės meru Algiu Kašėta, vicemeru Tomu Šimukoniu ir vyr. specialistu Saulium Korocejum dalyvavo KPD direktorius Vidmantas Bezaras, direktoriaus patarėja Indrė Baliulytė, KPD Alytaus–Marijampolės skyriaus vedėjas Alius Baranauskas, patarėja Violeta Kasperavičiūtė, vyr. specialistė menotyrininkė dr. Margarita Janušonienė. Taip pat dalyvavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, M. K. Čiurlionio draugijos tarybos narė Aušra Česnulevičienė.
KPD direktorius V. Bezaras padėkojo Varėnos savivaldybei už dėmesį Čiurlionio keliui, už rūpinimąsi skulptūrų ir stogastulpių išsaugojimu. Taip pat buvo pasidžiaugta ir aplankyta Senosios Varėnos bažnyčios šventoriuje Varėnos savivaldybės iniciatyva įamžinta M. K. Čiurlionio gimtojo namelio vieta.
Iš M.K.Čiurlionio kelio istorijos
M. K. Čiurlionio garbei kelią sukūrė Lietuvos tautodailininkai: pastatė skulptūrų, stogastulpių ansamblį, išdėstydami po vieną ar grupėmis dešinėje kelio pusėje važiuojant iš Senosios Varėnos, kur M. K. Čiurlionis gimė, iki Druskininkų, kur su tėvais persikėlė gyventi. Bendromis jėgomis talentingi įvairių kartų medžio drožėjai, kalviai, polichromijos specialistai plenero metu sukūrė daug vertingų kūrinių. Sukurtus kūrinius sugrupavo, vietas jiems parinko menotyrininkė Aldona Kireilienė (1934–1993) ir skulptorius Steponas Šarapovas (1936–1981). Ansamblis pavadintas Čiurlionio keliu.
Ansamblyje susijungė medžio drožyba, kalvystė, skulptūrų polichromavimo tradicija. Ansamblio tema – galimybė gilintis, geriau pažinti M. K. Čiurlionio asmenybę, jo kūrybą – tapo galingu impulsu, padėjusiu sukurti reikšmingus darbus. Kaip yra rašęs ilgametis M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus direktorius menotyrininkas Adelbertas Nedzelskis, „bėgantis laikas vis labiau išryškina kūrinių vertę. Šiandien ansamblis suvokiamas kaip reikšminga to laikotarpio Lietuvos tautodailės paroda, įkomponuota į nuostabaus grožio Dzūkijos gamtovaizdį“.
Kultūros paveldo departamento informacija
KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotraukoje – prie pirmosios skulptūrų grupės Senojoje Varėnoje, kur prasideda Čiurlionio kelias.
