Iki lapkričio 28 d. Klermono Metropolio aukštosios meno mokyklos (ÉSACM) vitrinoje (Kessler gatvė, Klermonas-Feranas, Prancūzija) veikia projekto „Derliaus šventė“ baigiamoji paroda.
Kuriant „Derliaus šventę“ vadovautasi pagarba ūkininkų ir amatininkų žinioms ir įgūdžiams bei jų vertinimu. Projekte apmąstoma, kaip veikia savarankiška darbo su žeme praktika, kaip galima naudotis vietine žaliava ir su jomis susijusiais amatais bei žiniomis ir kaip mažos apimties gamyba gali padėti puoselėti atsakingo vartojimo ekosistemas ir sveiko maisto grandines.
„Derliaus šventė“ – tai Lauros Garbštienės, Jurgos Daubaraitės ir Jono Žukausko, Andreos Malapert ir Ismaelio Tapino dviejų mėnesių kūrybinio proceso menininkų rezidencijoje NAMAS (Lavaudieu, Prancūzija), koordinuojamo Neringos Greičiūtės, rezultatas. Jo metu menininkų dėmesys buvo skirtas tyrimams ir kūrybai, naudojant vietinius išteklius Aukštutinės Luaros slėnyje, aplinkosauginio sąmoningumo istorijoms, tradicinių žinių pritaikymo šiuolaikinėms sąlygoms apmąstymui, žmogiško masto gamybai, besikeičiančiai aplinkai ir perėjimui nuo pramoninės prie regeneracinės žemdirbystės. Projektu perteikiamos praktikuotos harmoningo santykio su šiuo kraštu formos, atkuriant ir dalijantis žiniomis apie vietines medžiagas, paveldėtas veisles ir sėklas, asmeninę atsakomybę ir kolektyviškumą, jautrumą dirvožemio poreikiams ir darbą su trumpomis maisto tiekimo grandinėmis.
„Derliaus stalas“, sukurtas menininkų rezidavimo NAMAS metu kalbantis su vietos ūkininkais ir amatininkais, kviečia žmones susiburti, dalytis maistu ir džiaugtis tvaria vietine ūkininkavimo, augalininkystės, sėklininkystės, akmens apdirbimo, krepšių pynimo, kepimo, keramikos, vilnos ir medžio apdirbimo praktika. Visą instaliaciją, sukurtą menininkams bendradarbiaujant, sudaro mobilus stalas, pagamintas iš įvairios vietinės medienos su akmens, vilnos elementais.
„Derliaus stalas“, kaip žemės skonio, autonomijos, rankų darbo ir kultūrinės atminties palimpsestas, ateityje galės būti panaudotas įvairiais būdais. Po parodos stalas liks NAMAS rezidencijoje, jį bus galima pasiskolinti ir naudoti įvairiomis progomis.
Prie stalo susirinkusių žmonių ratas:
- Christelle Jeannet dirba su vietinių veislių avių vilnos žiedine ekonomika;
- Franckas Pascalis yra paveldo veislių avių augintojas;
- Edouard’as Duterte atkuria žinias apie sausą akmens mūrą;
- Maxime’as Laurenconas augina daržoves, prisitaikydamas prie vieno žmogaus rankų darbo apimties;
- Guy’us Brémaud ir Anna Ballais rankomis melžia avis ir ožkas bei gamina įvairius pieno produktus;
- Kevinas Rhety, Blandine Marin, Rachel Farrache ir Beatrice Labedade augina sėklas kaip ilgalaikes laikmenas;
- Jonas Miara yra dailidė, tyrinėjantis vietos tradicijas;
- Pauline Mercuri siekia feministinio įgalinimo per nepriklausomą ūkininkavimą ir duonos kepimą;
- Thomas Brouillard’as pabrėžia ūkininkavimo savarankiškumą kaip asmeninę atsakomybę už dirvožemį ir duoną kaip produktą;
- Danielis Vauzelis nuo paveldėtos tradicinės žemdirbystės perėjo prie regeneracinio lęšių auginimo;
- Lisa Le Postec ir Paulis Aublet-Cuvelier augina įvairias vietinių veislių vynuoges ir gamina natūralų vyną;
- „Les Brindilleuses“ – tai krepšių pynėjų asociacija, siekianti tęsti tradicijas per švietimą;
- Marion Vignal ant keramikos piešia aplinkos ir kraštovaizdžio detales;
- Marion Chambinaud yra keramikė, naudojanti senąsias technikas, kad išryškintų medžiagos raiškos pėdsakus;
- Fabrice’as Bacas yra dailidė, vadovaujantis Klermono Metropolio aukštosios meno mokyklos (École supérieure d’art de Clermont Métropole) medžio dirbtuvėms ir padėjęs pagaminti keletą stalo detalių.
Stalo gamybai naudota vietos mediena:
Vyšnia, nuvirtusi per audrą Lothar 1999 m. Lubilhac kaime;
Ąžuolas iš Ally plynaukštės, panaudotas viduriniam stalo stalviršiui;
Stalo kojoms gaminti naudotas bukas, augęs prie Senouire upės šalia Lavaudieu kaimo, ir papildoma buko mediena, naudota stalviršiui gaminti, įsigyta iš dailidės Jono Miara ir užaugusi Prancūzijoje;
Uosis, panaudotas stalo kojų detalėms, įsigytas iš Fabrice Bac ir užaugintas Prancūzijoje;
Juodalksnis, iš kurio pagamintos medinės detalės, įsigytas iš staliaus Jonas Miara ir užaugintas Prancūzijoje.
Instaliacijos dalys:
Edouard Duterte akmens lėkštės ir pemzos žvakidės, asociacijos „Les Brindilleuses” pinti krepšiai, Andrea Malapert keramika su įvairios kilmės pelenų glazūra iš vietinės medienos: vynmedžių, nuo stalo gamybos atlikusių medžio drožlių ir paparčių, Ismaelio Tapino šiaudiniai sodai, Lauros Garbštienės piemenų audimo staklės juostoms austi, austos juostos iš Noire du Velay, Bizet bei škudų avių vilnos ir „Sodas” (keturnytis audimas, škudų avių vilna, dažyta augalais ir grybais), Neringos Greičiutės nuotraukos, Jurgos Daubaraitės ir Jono Žukausko stalas su stalčium sėkloms laikyti.
Projektą organizuoja VšĮ „Verpėjos”, NAMAS rezidencija ir Klermono Metropolio aukštoji meno mokykla (ÉSACM).
Projektas yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje.
Nuotraukos: Neringa Greičiutė
