/Sodyboje „Grikucis“ – gandrų išlydėtuvių šventė ir prof. Gedimino Motuzos knygos „Pamerkių istorijos“ sutiktuvės
2019 m. rugpjūčio 27 d.

Sodyboje „Grikucis“ – gandrų išlydėtuvių šventė ir prof. Gedimino Motuzos knygos „Pamerkių istorijos“ sutiktuvės

Pamerkių kaime visais laikais galima rasti gandralizdžių. Kiekvieną pavarasį į juos parskrenda gandrų poros. Parskridę tvarko lizdą, deda kaiušinius, išperi gandriukus, o išmokinę juos skraidyti, per šv. Baltramiejų pakelia sparnus į šiltus kraštus. Merkio pakrantės, kelios Merkin garmančio šalcinio versmės, lūgeliai ivodėse (anksčiau buvusios kaimo ganyklos), prūdeliai, raiscėliai – tai dar ne visas varlių kralijų sąrašas. Jos ir traukia gandrus!

Šiemet per gandrines į Laimos ir Kosto Mačionių sodybą GRIKUCIS sukviesti pamerkiečiai sutiko prof. Gedimino Motuzos parengtas ir jo rūpesčiu išleistas Pamerkių istorijas (leidėjas UAB „Ex Arte“, 2019). 127 lapų knygelėje išvardinta ir žemėlapyje sužymėta ne tik tos gandrų pamėgtų šalcinų, lūgelių, raiscėlių, pelkelių, Merkio senvagių, bet daug kitų su senąja gyventojų karta užmarštin nueinančių toponimų, arba – kaip autorius vadina – pamirštos piemenų geografijos iš Pamerkių ir Mielupio (Dzekciorių) aplinkos. Bet tai jau pačioje leidinio pabaigoje, o pradžioje geologijos profesorius moksliškai suprantamai pasakoja, kada, kas ir kaip suformavo apylinkių kraštovaizdį, kas „apdovanojo“ Pamerkių apylinkes įdomiu reljefu, gražiu kraštovaizdžiu, tapusiu įkėpimu dailininkams, ir storais baltos kreidos sluoksniais, vėliau atviliojusiais į šiuos kraštus dr. Joną Basanavičių ir prof. Praną Jodelę statyti cemento fabriką tiesiog ant kreidos luitų Dzegciorių (dabar Mielupio) kaime.

Jus suintrigavo tautos patriarcho pavardės sąsajos su mažai kam girdėtu, nei pradinės mokyklos, nei parduotuvės, tik traukinių stotelę, kurios pavadinimą vieni kirčiuoja Pamerkiai, o kiti – Pamerkiai, turinčiu šilinių dzūkų kaimu? Įdomių ir įdomiai pateiktų istorinių, geografinių, archeologinių, tautosakos ir kitų faktų pateiktas ne vienas. Ko vertas vien faktas, kad pro Pamerkius ėjo traktas, kuriuo 1551 metais Žygimantas Augustas iš Krokuvos į Vilnių lydėjo savo mylimosios Barboros Radvilaitės palaikus. Knygelė būtų atradimas viktorinų rengėjams…

Garsiausiam kaimo dainininkui Mikui Matkevičiui skirti knygos puslapiai paskatina į knygos pristatymą susirinkusius dainingus svečius, tarp kurių išsiskiria vedantis Romo Kašėtos balsas, nuo pagiriamųjų žodžių autoriui – kad tai labai solidi ir gražiai pateikta kaimo istorijos dalis (bet tik dalis!), pereiti prie dainų, nes „koks gi tu dzūkas be dainos“… Ak, tos dainos, dainos! Kaip joms tinka skambėti pamerkiais, atsimušti aidu netolimam šile ir sugrįžus nuskrieti Merkio vandenais… Sujungdamos dabartį su praeitimi, jos skrieja į ateitį. Tokia sakytino ir dainuotino folkrolo priedermė. Gumulas kyla gerkle, išgyvenant taip natūraliai pinamą istorijos-dabarties-ateities ryšį.

 

Jūratė Kibirkštytė,
Pamerkių kaimo gyventoja

 

 

 

 

2019-08-27T15:35:10+00:00