Siekiant užtikrinti gyventojų ir poilsiautojų sveikatą, maudymosi sezono metu reguliariai atliekami vandens ir smėlio kokybės tyrimai devyniose populiariausiose rajono maudyklose: Glūko, Glėbo, Žiežulio, Kastinio ir Giraitės ežeruose bei Varėnos I, Stangės, Krivilių III ir Panočių tvenkiniuose.
Pagal paskutiniuosius atliktus tyrimų rezultatus, visų šių maudyklų vandens kokybė atitinka keliamus reikalavimus.
Kaip ir visą šį maudymosi sezoną, vis dėlto išlieka viena išimtis.
Nors reguliariai atliekami tyrimai neviršija normų, tačiau Žiežulio ežere rekomenduojama susilaikyti nuo maudynių dėl jame stebimų neįprastos biologinės kilmės darinių – pakrantėje plūduriuojančių kolonijų.
Dėl šių darinių buvo kreiptasi į Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centrą. Anot Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkų, Žiežulio ežere stebimas vienų iš bentosinių (dugninės) melsvabakterių vystymasis, kurios formuoja stebimas gleivingas, tvirtas mikroskopines ir makroskopines kolonijas.
Šios melsvabakterės paprastai auga ežero dugne ar tarp vandens augalų, vėliau jų kolonijos gali iškilti ir plūduriuoti vandens paviršiuje. Remiantis moksliniais duomenimis, šios melsvabakterės nėra priskiriamos prie toksinus gaminančių melsvabakterių rūšių, todėl pavojaus žmonių sveikatai nekelia.
Vis dėlto, didelės jų sankaupos sukelia estetiškai nemalonų vaizdą, gali atsirasti nemalonus kvapas. Tikėtina, kad gausų jų dauginimąsi paskatino palankios oro sąlygos ir maistinių medžiagų – azoto bei fosforo junginių – perteklius vandenyje. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad tam įtakos turėjo ir stabilios hidrologinės sąlygos bei pakankamas šviesos kiekis ežere.
Kova su gamtos reiškiniais yra sudėtinga – mechaninis valymas rankomis pasirodė neveiksmingas, todėl bus ieškoma kitų sprendimų.
Esant poreikiui bus atlikti išsamūs hidrofizikiniai, hidrocheminiai ir fitobentoso tyrimai, kurie padėtų nustatyti konkrečius aplinkos veiksnius, galinčius skatinti šių melsvabakterių masinį plitimą.
