Kiekvienais metais Bendrasis pagalbos centras sulaukia pranešimų dėl žolės deginimo. Dėl neatsakingų piliečių Lietuvoje kasmet išdega keli tūkstančiai hektarų sausos žolės, nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, aplinkinius pastatus, ir, skaudžiausia, tokiuose gaisruose kasmet žūva ne tik pievų, miškų gyventojai, bet kartais ir žmonės.
Miestuose draudžiama deginti šiukšles, gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Draudžiama surinktas augalines atliekas, šiukšlių krūvas deginti ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų.
Laužus miške leidžiama kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
Visais atvejais rekomenduojama kūrenant laužą turėti pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvą, kibirą su vandeniu ar nedegų audeklą) ir įvertinti vėjo stiprumą bei kryptį.
Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, ar vietinės savivaldybės tvarkos taisyklės iš viso leidžia kūrenti laužus savo teritorijos ribose.
Ką daryti pamačius degančią žolę?
- Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus;
- nedidelę liepsną užplakite medžių šakomis arba užtrypkite ją kojomis;
- tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba žemėmis, smėliu;
- aplink ugnies apimtus plotus iškaskite griovelius, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių;
- jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.
Baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą:
- Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų;
- Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų;
- Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų;
- Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Taip pat reikėtų įvertinti, jog žolės degintojui gresia ir žalos gamtai kompensavimas, kurio dydį nustato aplinkos apsaugos pareigūnai (įprastai siekiantis nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų) bei degančios žolės metu sunaikinto svetimo turto (transporto priemonių, statinių, pastatų ir pan.) nuostolių padengimas.
Gyventojai kviečiami elgtis atsakingai, saugoti aplinką ir vieni kitus – tik bendromis pastangomis galima išvengti skaudžių pasekmių.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos informaciją.
