Knygos „Molinukų sakmės“ sutiktuvėse skambėjo dzūkų tarmė

Varėnos viešojoje bibliotekoje į knygos „Molinukų sakmės“ sutiktuves sugužėję  jaunieji varėniškiai turėjo smagų susitikimą su knygos autore, etnografe Onute Drobeliene, puikią progą paklausyti jos gražia dzūkų tarme parašytų sakmių  bei drauge pažaisti dzūkiškus žaidimus. Taip pat pasigrožėti unikaliais Maksimonių kaime gyvenančios ir kuriančios žymios  keramikės Rūtos Indrašiūtės keramikos dirbiniais – spalvingais moliniais paukšteliais, deivėmis, vabzdžiais, kurie ne tik tapo sakmių herojais, bet ir buvo įamžinti knygelę iliustruojančiose nuotraukose. Savo kūryboje įkūnyti  augalus, paukščius, gyvūnus keramikę įkvepia  Dzūkijos šilai. Na, o jos kūryba įkvėpė Onutę Drobelienę parašyti sakmes apie dukrelą Žemyną, neužmirštuolę, busilą, ežiuką ir kitus molinukus.

Vaikai net kvapą sulaikę klausė, kai knygos autorė dzūkiškai išraiškingai skaitė apie „vyturukų pamačnykų“, „laumės juostų ir aitvarų“ bei smagius kitų knygos herojų nutikimus. Taip pat lenktyniavo, kas greičiau pasakys, ką reiškia dzūkų tarme vienas ar kitas žodis. Rytmetis tikrai neprailgo, nes Onutės pakviesti pažaisti senovinių dzūkiškų žaidimų, vaikai nuotaikingai įsijungė žaisti „Grybų rauc“, „Mano maišas pakulinis“, „Auskim, sesulės, abrūsus“ ir kitus.

Knygos autorė, pristatydama knygelę, sakė, jog ji skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Ji pasidžiaugė, kad „Molinukų sakmėmis“ susižavėję ir jos vaikaičiai, tad viliasi, kad ir kiti vaikai, skaitydami šią knygelę, pramoks dzūkų tarmės, pamils ją, taps atidesni aplinkai, išmintingesni, o galbūt šeimose gims naujos skaitymo, pasakojimo, kūrybos tradicijos. Kad ir suaugusieji nepamirštų tokios dainingos ir turtingos dzūkų tarmės, kuria kalbėjo jų seneliai ir tėvai. Kai kurie dzūkiški žodeliai „iškeliavo“ kartu su senoliais, tad norėdama, kad jie nepasimirštų, autorė knygos pabaigoje pridėjo žodynėlį, kuris padės sakmes suprasti net ir ne dzūkams.

„Molinukų sakmių“ sutiktuves papuošė daininga Jarmalavičių šeima – Gija, Joris, Vakaris – iš Kareivonių kaimo. Vaikai padainavo Advento giesmę „Vaikštinėjo povelė po dvarą“, kitų dzūkiškų dainų, smagiai dzūkiškai paporino apie piemenėlių džiaugsmus ir rūpesčius.

Pati nuoširdžiausia padėka knygos autorei Onutei Drobelienei turbūt buvo vaikų šypsenos.

Nors knygelė išleista tik šią vasarą, bet pagal ją Alytaus „Drevinuko“ teatras spėjo pastatyti spektaklį, kuris jau sulaukė jaunųjų žiūrovų susižavėjimo. Te dzūkiškos „Molinukų sakmės“ ir toliau sėkmingai tęsia spalvingą kelionę į skaitytojų širdis!

(Nuotraukos Rūtos Averkienės ir Indrės Siaurusiavičienės).