/Komisija aptarė galimas ekstremalias situacijas
2021 m. vasario 24 d.

Komisija aptarė galimas ekstremalias situacijas

Varėnos rajono savivaldybėje įvyko nuotolinis  Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame aptartas tarnybų pasirengimas galimam staigiam polaidžiui, Covid–19 situacija bei kiti svarbiausi su ekstremaliomis situacijomis rajone susiję klausimai.

Posėdyje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, administracijos direktorius Alvydas Verbickas bei pagrindinių rajono tarnybų vadovai.

Posėdžiui pirmininkavęs savivaldybės administracijos direktorius A. Verbickas susirinkusius informavo, kad šis posėdis sušauktas aptarti galimas grėsmes bei sprendimo būdus joms mažinti.

Pirmiausia Savivaldybės administracijos vyr. specialistas Nikolajus Lysenkovas pateikė Varėnos rajono 2020 metų civilinės saugos veiklos ataskaitą.

 Artėjant pavasariui komisija tradiciškai aptaria klausimą dėl pasirengimo galimam staigiam polaidžiui. Tarnybų vadovai informavo, kad jeigu rajone jis prasidėtų, tarnybos yra pasirengusios operatyviai reaguoti ir kuo skubiau tvarkyti jo padarinius. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Kandratavičius atkreipė dėmesį, kad per polaidį visada būna iškvietimų gelbėti maisto atsargų ar kilnojamąjį turtą iš apsemtų pagalbinių pastatų. Taip pat neretai tenka siurbti vandenį iš apsemtų rūsių. A. Kandratavičius pasiūlė užliejamų teritorijų gyventojus informuoti apie gresiantį pavojų, kad šie prevenciškai pasirūpintų savo turtu.

Varėnos rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Ramūnas Navickas informavo, kad tarnyba gelbėjimo darbams užliejamose teritorijose beveik neturi reikiamos įrangos. Jis paminėjo, kad Merkinės ir Valkininkų ugniagesių komandoms reikia nupirkti valtis.

Posėdžio metu kalbėta apie gaisrų atvirose teritorijose situaciją. Varėnos PGT viršininkas Andrius Kandratavičius informavo, kad gaisrų atvirose teritorijose skaičius Varėnos rajone išlieka panašus – apie šešiasdešimt. Jo teigimu, didžiausias gaisrų pavojus išlieka prie durpynų ir kad itin sudėtinga nustatyti gaisrų sukėlėjus. Viršininkas taip pat informavo, kad iš projekto lėšų, kuriame dalyvauja jo vadovaujama tarnyba, įsigytas „dronas“.

Varėnos rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius R. Navickas informavo, kad už 2020 m. savivaldybės skirtas lėšas nupirko dvi dėvėtas, didesnės talpos gaisrines autocisternas. Prevencinėse akcijose tarnybos darbuotojai dalyvauja visada, kai būna iškviečiami.

Civilinės saugos specialistas N. Lysenkovas informavo, kad bus atspausdinti ir su seniūnų pagalba seniūnijų administraciniuose pastatuose bei kaimo parduotuvėse pakabinti A4 formato plakatai „Nedegink žolės“.

Administracijos direktorius A. Verbickas pastebėjo, jog pasirengimas ir techninė bazė ugniagesių tarnybose gerėja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Varėnos skyriaus vedėja Agnė Visalgaitė apžvelgė esamą Covid-19 situaciją Varėnos rajone, pateikė statistinius duomenis.

Varėnos rajono savivaldybės gydytoja Irma Lukminienė atkreipė dėmesį, kad rajone mažėjant sergančiųjų Covid-19 skaičiui, blogėja kitas rodiklis – testavimo apimtys. Savivaldybė turi užtikrinti, kad testuojama būtų ne mažiau kaip 1 proc. savivaldybės gyventojų per savaitę. Ji priminė, kad vakcinavus gydytojus, mokytojus, socialinius darbuotojus, mažėja profilaktinio testavimo „laukas“, todėl tikslinga išplėsti periodinio testavimo gyventojų grupę asmenimis, vykdančiais gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas, pavyzdžiui, UAB „Varėnos vandenys“, UAB „Varėnos šiluma“, ugniagesiai, pasieniečiai ir kt.

Dalyvaujančių tarnybų vadovai pasisakė, kokiais atvejais organizuojami testavimai. Praktika įvairi, nuo privalomo periodinio iki pajutus koronaviruso simptomus.

Viešosios įstaigos Varėnos pirminio sveikatos priežiūros centro teisininkas Deimantas Miliauskas informavo, kad pasibaigus medikų, socialinių darbuotojų bei mokytojų skiepijimui, prasidėjo masinė gyventojų vakcinacija. Šiuo metu skiepijami „80 +“ amžiaus grupės rajono gyventojai. Jo teigimu, kol kas spėjama paskiepyti du šimtus asmenų per savaitę, bet galėtų ir daugiau skiepyti, jei nestrigtų skiepų logistika. Šiuo metu jau sušvirkšta virš 1000 vakcinos dozių.

Posėdžio metu bendru sutarimu pritarta išplėsti periodinio testavimo gyventojų grupę asmenimis, vykdančiais gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas.

Varėnos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas– valstybinis veterinarijos inspektorius Donatas Jonauskas pateikė išsamią informaciją dėl afrikinio kiaulių maro ir paukščių gripo. Jo teigimu, Varėnos rajone praėjusiais metais neužfiksuotas nė vienas nei kiaulių maro, nei paukščių gripo atvejis.

Posėdyje aptartas klausimas dėl pasirengimo branduolinei avarijai Astravo AE. Civilinės saugos specialistas N. Lysenkovas informavo, kad ruošiantis branduolinei avarijai Astravo AE, Vidaus reikalų ministerija skiria 55 tūkst.  eurų ekstremaliųjų situacijų operacijų centro patalpoms įrengti. Buvo nuspręsta raštu kreiptis į Vilniaus priešgaisrinę apsaugos valdybą, kad dėl šio klausimo suteiktų daugiau metodinių rekomendacijų bei surinkti daugiau reikiamos informacijos ir klausimą detaliau svarstyti kitame Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje.

2021-02-24T17:15:07+00:00