/Marcinkonyse vyksiančiame unikaliame festivalyje „Čiulba ulba“ – dzūkų kultūros renesansas
2021 m. birželio 21 d.

Marcinkonyse vyksiančiame unikaliame festivalyje „Čiulba ulba“ – dzūkų kultūros renesansas

Artėjantį savaitgalį, birželio 24–27 dienomis, didžiausias Lietuvoje Marcinkonių kaimas taps simboline dzūkų sostine –  kaime ir jo apylinkėse, toli miškais  skambiai aidės antrasis Dzūkų festivalis „Čiulba ulba“, kuris sukvies daugybę dzūkų kultūros mylėtojų. Šiais metais jis skiriamas vienai  iškiliausių Marcinkonių kaimo asmenybių – šviesuoliui, tautosakos pateikėjui ir rinkėjui, knygnešiui, lietuvybės skleidėjui ir dzūkų dainavimo tradicijos puoselėtojui Juozui Averkai, kurio 110 jubiliejų šiemet minime, atminti ir pagerbti. Ta proga festivalis ir rengiamas Marcinkonyse, kur dar tebeplevena šios asmenybės dainų ir lietuvybės skleidimo dvasia.

Keturias dienas vyksiantis festivalis tarsi gaivi dzūkiška rasa pagirdys ištroškusius pažinti ar iš naujo atrasti dzūkų kultūrą, nes bus sklidinas įvairiausių įdomių veiklų ir yra tarsi simbolinė padėka ją iki šiol pagarbiai saugantiems žmonėms.

„Čiulba ulba“ prasidės Rasų švente prie Grūdos upės, prie kurios 1983 m. Juozas Averka ją surengė pirmąkart. Prie vienos gražiausių Dzūkijos upių vėl atgims senosios Rasų šventės tradicijos: su apeiginiais aukojimais ir giedojimais, būrimais, vainikėlių leidimu į vandenį bei saulės palydėjimu, stebulių deginimu ir dainomis bei siautulingais tradiciniais šokiais.

Didelėje buvusio mokyklos stadiono erdvėje keturioms dienoms įsikurs ir dzūkų amatininkai. Dzūkiškų amatų dirbtuvėse bus galima mokytis įvairių užsiėmimų: trikampės skaros audimo, linų verpimo, tradicinio siuvinėjimo, dzūkiškų rinktinių ir kaišytinių juostų audimo, vyks keramikos, žvakių liejimo, gorčių pynimo dirbtuvės. Be abejo, čia skambės dzūkiškos dainos, pasakojimai, bus galima pasimokyti šokti dzūkiškų šokių ir žaidimų.

Marcinkonių geležinkelio stotyje bus atidaryta menininkės Lauros Garbštienės paroda „Aš kirvarpa“, etnografinėje sodyboje bus galima pamatyti eksponuojamus lininius dzūkų abrūselius, kuriuos į Marcinkonis iš savo fondų atveš Alytaus kraštotyros muziejus. O pievoje šalia mokyklos žymus fotografas Vytautas Daraškevičius atidarys Juozo Averkos gyvenimą ir veiklą liudijančių fotografijų parodą. Jos autorius paskutinius dvidešimt Juozo Averkos gyvenimo metų jį fotografavo renginių metu Vilniuje ir Marcinkonyse.

Festivalio metu „gyvai prabils“ ir  pats Dėdė Juozas – bus parodyta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyvo saugoma  vaizdo medžiaga. Per keturias dienas vyks ne viena veikla, kurios metu bus galima sužinoti daugiau apie jo gyvenimą.

Šios šventės labai laukia tautosakos ir atsiminimų rinktinės „Mūsų Dėdė Juozas“ sudarytoja Laima Purlienė. Ji J. Averką gerai pažinojo, užrašė daug tautosakos, dainų, lankė jį Pavilnyje, kartu važiuodavo į Marcinkonis rengti Rasų šventės ir kitom progom. Ji džiaugiasi, kad festivalis daug dėmesio skirs šiam žmogui, kuris jos pačios gyvenime buvo ir yra kaip kelrodė žvaigždė.

Įsimylėjusių dzūkų šnektą ir norinčių sužinoti apie dzūkų geografinės tapatybės ištakas, kaip atrodo dzūko paveikslas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyne, dėl ko Juozui Averkai buvo svarbu šnekėt dzūkiškai ir kokia dzūkų kultūros ateitis, laukia įdomios paskaitos ir diskusijos.

Gamtos mylėtojai turės puikią progą su ornitologu Mariumi Karlonu vieną rytmetį įšeiti į žygį paklausyti ir pažiūrėti paukščių, su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato gamtininkais pasivaikščioti po Marcinkonis, įbristi į sveikatos galių suteikiančią „Meškos šiknos“ pelkutę, pasižiūrėti filmą „Sengirė“.

Koks gi dzūkų kultūros festivalis be šeimininkų – Marcinkonių folkloro ansamblio, šįmet švenčiančio 50-metį, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“, Laimos Purlienės vadovaujamo „Vilnelės“ ansamblio bei kitų dzūkų dainavimo ir muzikavimo, šokių puoselėtojų? Festivalin ruošiasi atvykti ir iškiliausi poetai, rašantys dzūkiškai: Juozas Žitkauskas, Romas Sadauskas bei Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Ištvermingiausiųjų laukia naktinis pėsčiųjų žygis nuo Merkinės iki Marcinkonių „Slaptais knygnešių takais“, kuriais draudžiamą literatūrą – lietuviškus laikraščius, žurnalus ir knygas – lenkmečių nešdavo Juozas Averka.

 Festivalis pasibaigs prasmingu akcentu – šalia Marcinkonių kapinėse esančio svirno, po kuriuo J. Averka parnešęs „iš Lietuvos“ draudžiamą literatūrą slėpdavo, iškils ir bus palaimintas paminklas Dėdei Juozui, jis bus dar kartą šioje vietoje pagerbtas dzūkiškom dainom – tom, kurias pats labai mėgo.

Dzūkų kultūros festivalio sumanytoja ir pagrindinė jo organizatorė, Varėnos kultūros centro vyr. specialistė, etnografė Eglė Kašėtienė pažymi, kad šį didelį, daugiaplanį renginį – Dzūkų kultūros festivalį – sumanė turėdama aiškų tikslą – stiprinti dzūkų tapatybę, pabudinti dzūkuose norą kalbėti dzūkiškai ir didžiuotis, kad jie yra dzūkai. „Mintis, kaip galima etninę kultūrą skleisti šiandien įdomiai ir originaliai per neformalią veiklą ir susibūrimus, gimė praėjusių metų žiemą, kai turėjau surengti minėjimą kitam Dzūkijos krašto šviesuliui – dainininkui Petrui Zalanskui. Praėjusiais metais surengti trijų dienų festivalį taip pat buvo didelis iššūkis. Bet festivalis labai pavyko, sulaukėm daug gražių atsiliepimų. Tad iškart jam pasibaigus pradėjau galvoti, kad reikia festivalį rengti kasmet, skiriant jį vis kitam Dzūkijos šviesuoliui, toje vietoje, kurioje jis gimė ar gyveno. Šiemet minime marcinkoniškio  Juozo Averkos 110–ąsias gimimo metines. Šią asmenybę pažinau per knygas, video medžiagą ir žmonių pasakojimus. Tokio festivalio rengimas yra nelengva užduotis, nes tiesiog negali atkartoti tokios pačios programos kaip pernai, keičiasi ir vieta ir asmenybė, reikia išspręsti įvairių techninių reikalų. Daug keblumų organizuojant teko patirti ir dėl karantino ribojimų. Bet labai norime, kad festivalyje apsilankytų kuo daugiau dzūkų kultūrą įsimylėjusių žmonių, tad padarėme viską, kad dalyvauti jame būtų kuo mažiau suvaržymų. Neturintiems Galimybių pasų, Marcinkonių mokyklos patalpose, prieš tai užsiregistravus 1808, nurodytomis valandomis pirmoje dienos pusėje bus galima atlikti nemokamus greituosius testus ir džiugiai švęsti dzūkų kultūrą drauge su kitais. Festivalio pagrindinė vieta – didelė pieva, kurioje tilpsime su daugybe veiklų: amatais, šokiais ir pasidainavimais, laužu, paskaitom ir palapinių miesteliu. Iš viso programoje per 30 renginių, bus galimybė išbandyt per 20 skirtingų amatų, o dalyvių programoje – per 200.

Esam susirūpinę dėl tarmės ateities, nes jaunoji karta dzūkiškai kalba labai nedaug. Festivaliu taip pat siekiame, kad ji kuo dažniau laisvai skambėtų tiek kasdieniame, tiek kultūriniame gyvenime.

Mes tikrai galime įdomiai ir neformaliai pažinti savo kraštą, tad ir festivalio programa sudaryta iš tam skirtų veiklų ir parengta dzūkų tarme. Labai džiaugiuosi, kad festivalyje dalyvaus Juozo Averkos šeima. Kai kviesdama į festivalį ir pasakodama, koks jis bus, bendravau su jo sūnumi Gintaru, pati susijaudinau ir susigraudinau.“

E. Kašėtienės teigimu, festivalis – simbolinis ir labai prasmingas paminklas dzūkų tapatybę stiprinusiai, dėl lietuvybės kovojusiai ir ją puoselėjusiai asmenybei, kuri svarbi ne tik Marcinkonims, bet ir visai Lietuvai. „Festivalį pradėsim Rasų šventimu ir švęsim taip, kaip jas Marcinkonyse organizuodavo Juozas Averka. Svečiuose sulauksim Šiaulių dramos teatro aktorių kvarteto, kurio paruoštoje kompozicijoje girdėsime ir žemaičių tarmę, ir dzūkų pokalbius. Marcinkonių pievoj bus eksponuojama ratu išdėliota Vytauto Darškevičiaus fotografijų paroda, kad Dėdė Juozas tarsi galėtų stebėti, kaip švenčiamas jo jubiliejus. Labai jaudinantis renginys – naktinis žygis knygnešių takais, kurį pagal pasakojimus rekonstravo festivaliui padedančios Jurgita Keršienė ir Dalia Blažulionytė. Žygio dalyviai patirs, ką reiškia naktį nueiti 25 kilometrų atstumą su knygų ryšuliais, saugantis ir likti nepastebėtiems pereinant demarkacinę liniją, kuri buvo net šešių metrų pločio, kaip pereiti ir nepalikti savo pėdų. Naktinis žygis baigsis Marcinkonių kapinėse, kur po kapinėse esančiu svirnu J. Averka slėpdavo knygas, o paskui slapta išdalindavo skaitantiems žmonėms. Sekmadienį J. Averkai atminti bus palaimintas kryžius, kurį sukūrė kryždirbys Algimantas Sakalauskas. Jis priėmė mūsų mestą iššūkį sukurti tokį kryžių, kokius statydavo šilų dzūkų kaimuose – su dideliu saulutės ratu ir mažesne kryžiavone. Iki šių dienų tokie kryžiai neišliko, jis kuriamas remiantis senomis nuotraukomis. Šis atminimo kryžius bus ne tik Juozo Averkos pagerbimas, bet ir senųjų tradicijų, kurias Juozas Averka taip mylėjo ir populiarino, sugrąžinimas.

Festivalyje sau mėgstamų veiklų ras kiekvienas – ir jaunas, ir pagyvenęs. Organizatorių patarimas – kad kuo labiau pažintumėte dzūkų kultūrą, dalyvaukite jame ne vieną dieną. Eglei organizavimo darbuose be kitų pagalbininkų talkina ir vyras Rokas Kašėta, kuris festivaliui dovanos savo kuriamų dzūkodelikos dainų koncertą „AlternaDzyva“.

„Nuoširdziausiai kviecam ir laukiam visų, katrų šyrdzys šiluosa dainuoja, katrų dzūkiškos šaknełės prašos būc palaiscytos, katri nori insidzūkyc ir turinyngai pralaisc šitų gražų vasaros savaitgalį“, – dzūkiškai kviečia festivalio organizatorė Eglė Kašėtienė.

Bilietus į festivalį platina Tiketa.lt (taip pat bus galima įsigyti prie festivalio vartų), o Dzūkų kultūros festivalio puslapyje feisbuke kasdien pristatomi dalyviai ir skelbiama detalesnė informacija, programa.

Festivalio programa: https://bit.ly/3wzQFCY

Bilietai: https://bit.ly/3zbzPw1

Festivalio renginys Facebook: https://fb.me/e/443GN8xcj

Festivalio puslapis Facebook: https://www.facebook.com/dzukukulturosfestivalis/

Festivalio profilis instagrame: https://www.instagram.com/dzuku_kulturos_pescivalis/

Pirmojo festivalio video anonsas: https://bit.ly/3xaQIFz

Trumpametražis filmas apie Dėdę Juozą: https://bit.ly/3gk4PkL

(Vidmanto Balkūno nuotraukose – pirmojo Dzūkų kultūros festivalio „Čiulba ulba“ akimirkos).

 

Rūta Averkienė,
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyr. specialistė,
tel. (8 310) 31 980, 8 614 99 144, el. paštas ruta.averkiene@varena.lt .
2021-06-21T10:47:42+00:00