Gražiausiais Dzūkijos šilais apsisiautęs Margionių kaimas yra išties unikalus žmonėmis ir tradicijomis. Čia ne tik pagarbiai puoselėjama tai, kas paveldėta iš savo senelių ir tėvų, bet kuriamos ir naujos tradicijos. Margioniškiai nepamiršo senovinių dzūkiškų dainų, jie tebevaidina beveik šimtmetį gyvuojančiame Margionių klojimo teatre, degina Vėlinių laužus, organizuoja gražias šventes. Šio kaimo žmonės  yra labai nuoširdūs, svetingi ir moka džiaugtis bendryste.

Sukvietę į Margionių klojimo teatre vykusią tradicinę „Rudenėlio šventę“,  margioniškiai turėjo ir daugiau džiugių progų – pavasarį jie savo pastangomis ir jėgomis uždengė klojimo teatro pastato stogą, o tai, kas išauginta darbščių margioniškių daržuose, puikavosi rudens gėrybių parodoje–konkurse bei turgelyje. Gražiausiais žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas svetingai pasitiko į šventę susirinkusius vietinius margioniškius, jų vaikus ir anūkus bei svečius.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pasidžiaugė aktyvia ir veiklia Margionių kaimo bendruomene. Dzūkiškai pasveikinęs margioniškius su gražia švente, meras sakė: „Jūs, margioniškiai, turit savo išskirtinumų. Labai dziaugiuos, kad tokis slaunas kaimas yra, ir aš jį pamėgau, tai cikras šilų kaimas, nuoširdūs žmonės. Labai sveikinu jus atlikus rimtų darbų – užsidengėt klojimo stogų. Savivaldybės nuopelnas, kad perėmė klojimo  teatro pastatų, o jūs – kad stengėtės, parašėt projektų, jį laimėjot ir savo lėšom suremontavot. Savivaldybei visai mažai reikės prisdėc. Turit klojimo teatrų, šalcinį „Bobos daržas“,  bet svarbiausi visciek esat Jūs. Visus atvykusius ir naujai insikūrusius priiimat su atviru šyrdziu, esat labai nuoširdūs ir svecyngi.  Dėkui Jum už tai, visadu toki ir išlikit“, – linkėjo meras.

Bendruomeniškus ir aktyvius margioniškius su švente pasveikino Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška. Jis pasidžiaugė, kad savo kaimą myli ne tik senoji kaimo karta, bet ir iš miestų sugrįžę jų vaikai bei vaikaičiai, taip pat ir čia sodybas įsigiję naujakuriai.

Dzūkiškomis dainomis kaimynus pasveikino ir savo išaugintas daržo gėrybes dovanų atvežė Kabelių kaimo bendruomenės, vadovaujamos Marytės Jankienės, nariai.

Charizmatiškieji Margionių klojimo teatro artistai svečiams dovanojo neįkainojamą dovaną – dzūkiška tarme įtaigiai suvaidino Rimutės Avižinienės režisuotą  J. Gaidžio komediją „Dovanok“.

Šventę papuošė dainingosios Margionių etnografinio ansamblio moterys, tradiciškai sudainavę kaimo režisieriaus Juozo Gaidžio parašytą kaimo himną bei jautrias dzūkiškas dainas, kurias kartu dainavo visi žiūrovai.

Energingoji ir iniciatyvų visuomet kupina Margionių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė Lina Vosylienė pasidžiaugė projekto „Mes – bendruomenė“ nuveiktais darbais.

Vėliau visi grožėjosi margioniškių išaugintomis ir klojimo kieme išeksponuotomis gražiausiomis daržovėmis – milžiniškais moliūgais, cukinijomis, morkomis, burokėliais, bulvėmis, svogūnais. Smagų konkursą surengę margioniškiai rinko įspūdingiausią moliūgą, cukiniją, kompoziciją, įdomiausią daržovę „aš ne tokia kaip visos“. Prizininkai buvo apdovanoti padėkomis ir saldžiomis dovanėlėmis. Vakarop visi varžėsi nuotaikingame žaidime  „Protmūšis“ bei dalyvavo loterijoje, kurioje visi dalyvavę ką nors laimėjo. Tokie jau tie margioniškiai – dzūkiškai dosnūs ir svetingi. Surinkti pinigėliai buvo skirti kaimo bendruomenės reikmėms.

Margioniškių vaišingumą liudijo skaniausiais dzūkiškais patiekalais nuklotas vaišių stalas. Visi  buvo pavaišinti ant laužo virta grybiene.

Gerą nuotaiką dovanojo nuotaikingos Margionių etnografinio ansamblio moterys ir šaunus kaimo muzikantas Vytautas Jezukevičius. Iki vėlaus vakaro Margionių klojime netilo gražios dzūkiškos dainos ir smagus šventės šurmulys.

Margionys turi savo charizmą. Tai pajaučia kiekvienas, apsilankęs šiame nedideliame, vos daugiau kaip penkiasdešimt gyventojų turinčiame kaime. Patys margioniškiai su nostalgija mena tuos laikus, kai kaime kiekvienoje troboje buvo po lopšį, kai čia ir mokykla veikė, visais laikais buvo stipri lietuvybės, patriotizmo ir meilės savo kaimui dvasia. Galbūt todėl  beveik devyniasdešimt metų čia tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kuriame tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio – dvasia. Čia kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.  Kaime gyvos ir ypatingai pagarbiai bei gražiai puoselėjamos Vėlinių tradicijos – aštuonias dienas kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir nuoširdžiai meldžiantis. Margioniškiai didžiuojasi turį  prieš keturis metus šalia kapinaičių pastatytą vieną didžiausių Lietuvoje medinį aštuoniolikos metrų su dviem kryžmom kryžių.  Dažni lankytojai žavisi kaimo gale esančia Skroblaus versme „Bobos daržas“.

Kaimo gyventojai sako privalantys gerbti, saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms savo iš tėvų paveldėtas tradicijas, ir kol gyvas nors vienas margioniškis, tos tradicijos tikrai gyvuos.