Partizanu <…> gali būti tik tas,
Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Varėnoje įteikta penktoji A. Ramanausko-Vanago premija.
2022 m. premijos laureate už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančią meilę ir ištikimybę Lietuvai tapo istorikė Dalia Kuodytė.
Pagarbos vakarą, atlikdama jautriai skambančią Perlojos krašto partizanų dainą „Menu, atbridot“, atidarė Judita Ikasalienė.
Šiandien kaip niekada anksčiau aktualu ir reikšminga prisiminti A. Ramanausko-Vanago (1918–1957) asmenybę. Pedagogas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataras, Ginkluotųjų pajėgų vadas nugyveno trumpą, bet kovų nestokojusį gyvenimą. Svarbiausiam Pietų Lietuvos partizanų vadui atminti Varėnos rajono savivaldybė 2018 m. įsteigė 1000 Eur premiją, kuri kiekvienais metais skiriama siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, puoselėjančias ir ugdančias visuomenės pilietiškumą.
Sveikindamas ir dėkodamas už prasmingus darbus bei iniciatyvas, Varėnos r. savivaldybės meras Algis Kašėta prisiminė, kas istorijos tėkmėje mus sieja su Ukraina, kuri šiandien kovoja už pasaulio demokratiją ir laisvų tautų apsisprendimo teisę:
„Istorinė atmintis byloja ne vieną mūsų šalies okupaciją ir visi prisimename, kad, deja, mūsų tauta jau buvo paminta Rusijos tironų. Patyrėme priespaudą ir represijas, todėl mūsų ir ukrainiečių tautas labiausiai vienija, būtent, partizaninis karas, kuris didžiausias buvo Ukrainoje ir Lietuvoje. Šiandien ukrainiečiai mums liudija tautų stiprybę ir įrodo, kad ir su didžiausiu priešu prireikus susiremti – mes galime išlaikyti laisvos tautos dvasią. Tautos, pasiryžusios mirti dėl laisvės. Dabar viskas labai trapu, viskas čia pat, tad visada turime būti pasiruošę apginti savo idealus, savo laisvę, savo namus, artimuosius ir, žinoma, savo tėvynę – Lietuvą“.
„Šį vakarą pagerbiame žmogų, kuris skyrė be galo daug pastangų, laiko ir profesionalumo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio ir partizaninio judėjimo tyrimui tam, kad mes galėtume pažinti tragišką ir kartu herojišką laikotarpį, kuris mūsų istorijoje yra vienas iš svarbiausių. O A. Ramanauskas-Vanagas yra mūsų kraštietis – Dzūkijoje prasidėjo jo kovinė biografija, Varėnos r. vyko pats didžiausias partizaninis judėjimas“ – kalbėjo meras.
„Šią premiją vertinu kaip Oskarą už viso gyvenimo nuopelnus“ – atsiimdama premiją sakė Dalia Kuodytė.
„Šiandien noriu kalbėti apie Vanagą ir laisvę, laisvę ir Vanagą. Man tie žodžiai yra tapatūs ir labai tikiuosi, kad ir Lietuvai jie bus tapatūs. Ne vieną dieną metuose, esant progai, tačiau įsilies į mūsų sąmonę, į mūsų tautos istoriją kaip vertybė, dėl kurios verta kovoti ir mirti. Karas Ukrainoje parodė, išryškino ir leidžia kalbėti apie dalykus, kurie taip netikėtai XXI amžiuje tapo ypač reikšmingi. Per 30 metų mes, kurdami savo valstybę, savo nepriklausomybę, taip pripratome būti laisvi…
Kodėl Vanagas ir laisvė, laisvė ir Vanagas? Žmogus mokytojas, rašto žmogus, knygos žmogus, staiga talentingas vadas, karys, ginkluotųjų pajėgų vadas, pagaliau kankinys. Svarbu tai, kad jis yra garbės žmogus. Žmogus davęs priesaiką ir niekada jos nesulaužęs. Žmogus pasižadėjęs ginti, būti laisvu ir mirti už laisvę. Savo priesaiką įvykdė iki galo, nepaisant to, kokios aplinkybės jį supo. Vanagas yra vienas iš tų 20–30 tūkst., kurie dalyvavo partizaniniame kare ir žuvo. Davė priesaiką ir ją tesėjo iki galo. Man regis, kad tai priesaika, kuri mums palikta kaip dovana mūsų suvokimui, kad savaime laisvės nebūna, kad laisvė visada turi savo kainą. Ir mes už laisvę mokėjome labai brangiai, taip pat kaip dabar moka Ukrainos tauta. Tačiau visi, net ir sumokėję už laisvę milžinišką kainą, visiškai negalime būti tikri, kad neturėsime dar kada nors už ją mokėti. Labai norėtųsi, kad visi suvoktume Vanagą ir jo bendražygius ne tik kaip tuščią simbolį, kurį minim kartą per metus, bet kaip savo savastį, kaip savo priesaiką, kaip savo įsipareigojimą Lietuvos valstybei, kuri yra garantas kiekvieno mūsų laisvei.“
Vakaras buvo kupinas jautrių simbolinių akimirkų, ateityje liudysiančių ne tik praeitį, bet ir dabartį.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Peikšteniui, istorikui, buvusiam LGGRTC Genocido aukų muziejaus darbuotojui Dariui Indrišioniui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentui Gintautui Vėliui ir LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiajam istorikui Daliui Žygeliui, buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui, filosofui, publicistui Kęstučiui Kazimierui Girniui, partizanui Juozui Jakavoniui-Tigrui.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas ankstų rytą prasidėjo protmūšiu apie Lietuvos istoriją ir karybą, kuriame dalyvavo gausus būrys šaunių moksleivių.
Vėliau Merkinės krašto muziejus pristatė unikalų projektą – virtualios realybės žaidimą „Merkinės mūšis“, kuriuo aktyviai domėjosi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinė parodė „Pasieniečių darbo kasdienybę iš arčiau“. Buvo galima apžiūrėti techniką, pamatyti, kaip šunys sučiumpa nusikaltėlius. Taip pat buvo galimybė pasitikrinti, ar turimas dokumentas nėra suklastotas, bei sužinoti, kam pasieniečių kasdienybėje reikalingas dronas ir kita technika.
Jautrų vakarą vainikavo ir koncertinę programą atliko jau 20 metų gyvuojanti legendinė tautinio roko grupė „Thundertale“, savo muzikoje į vientisą visumą sujungianti roko ir lyrikos, metalo ir etninius motyvus. „Thundertale“ atliko visiems gerai žinomus kūrinius: „Švieski žvaigžde aukštai“, „Žemėj Lietuvos“, „Kol viltis gyva“ ir kt.
Inga Videikaitė,
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus vyr. specialistė
tel. (8 310) 32 020, el. p. [email protected]
