Pirmadienio vakarą Varėnoje, Vasario 16-osios gatvėje, atidaryta unikali fotografijų paroda „Jo Šventenybė XIV Tibeto Dalai Lama Lietuvoje“, kviečianti prisiminti ypatingą Lietuvos ir Tibeto ryšį bei vieno ryškiausių pasaulio dvasinių lyderių vizitus mūsų šalyje.
Parodoje pristatomos svarbiausios Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos viešnagių Lietuvoje akimirkos, o tarp eksponuojamų darbų – ir varėniškio Nikolajaus Lysenkovo fotografijos, užfiksuotos 2013 metų vizito metu.
2013 metais XIV Tibeto Dalai Lama į Lietuvą atvyko tuometės Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkės Dalios Kuodytės kvietimu. Prie šio vizito organizavimo prisidėjo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
„Ši paroda – ne tik fotografijų ekspozicija. Tai priminimas apie labai svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį ir žmones, kurie palaikė mūsų laisvės siekį tada, kai to labiausiai reikėjo. Tai ir priminimas, kad laisvė, žmogaus teisės bei tautų teisė išsaugoti savo tapatybę šiandien vis dar nėra savaime suprantami dalykai“, – parodos atidarymo metu kalbėjo meras A. Kašėta.
Paroda Varėnoje skiriama ir šviesiam Dalios Kuodytės atminimui. Ji buvo viena aktyviausių Tibeto laisvės rėmėjų Lietuvoje ir ilgą laiką dirbo Varėnos rajono savivaldybėje.
2025 m. liepos 6 d. pasaulis minėjo Nobelio Taikos premijos laureato, Tibeto dvasinio lyderio XIV Tibeto Dalai Lamos 90-metį. Lietuvai ši asmenybė turi ypatingą reikšmę – vos atkūrus Nepriklausomybę, jis tapo vienu pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių mūsų šalį. Sveikinimo telegrama Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui buvo išsiųsta 1990 m. balandžio 3 d., nepraėjus nė mėnesiui po Kovo 11-osios.
1991 metais Jo Šventenybė pirmą kartą oficialiai lankėsi Lietuvoje ir kreipėsi į žmones iš Seimo tribūnos. Taip užsimezgė ypatingas Lietuvos ir Tibeto ryšys, kuris gyvas iki šiol. Lietuvoje aktyviai veikė Tibeto rėmimo grupės, stiprėjo visuomeninis Tibeto laisvės judėjimas, prie kurio reikšmingai prisidėjo šviesaus atminimo rašytoja Jurga Ivanauskaitė.
Parodos organizatoriai pabrėžia, kad šiandien Tibeto situacija išlieka sudėtinga. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos kritikuoja Kinijos vykdomą tibetiečių kultūros ir kalbos silpninimą, o daugiausia diskusijų kelia internatinės mokyklos, kuriose tibetiečių vaikai mokomi kinų kalba ir atskiriami nuo šeimų.
Simboliškos ir parodos datos. Gegužės 17-ąją pasaulio demokratinė bendruomenė mini XI Tibeto Pančen Lamos – antrojo asmens Tibeto dvasinėje tradicijoje – pagrobimo metines. 1995 metais Kinijos pareigūnai pagrobė tuomet vos šešerių metų Pančen Lamą ir jo šeimą. Jų likimas iki šiol nežinomas, o daugelis žmogaus teisių organizacijų jį vadina jauniausiu pasaulio politiniu kaliniu.
„Labai simboliška, kad ši paroda jubiliejinius metus užbaigs būtent Dzūkijoje – mūsų laisvės kovų žemėje. Tai kraštas, kuris ypač gerai supranta laisvės kainą ir atminties svarbą“, – sakė A. Kašėta.
Nuoširdi padėka renginio metu skirta parodos iniciatoriui – architektui, visuomenininkui ir vienam aktyviausių Tibeto rėmimo grupės narių Lietuvoje Robertui Mažeikai bei visiems prisidėjusiems prie parodos įgyvendinimo.
Parodą Varėnoje parengė Tibeto laisvės judėjimas, fondas „Už Tibetą“, VšĮ „Tibeto namai“ ir Varėnos rajono savivaldybė.
Paroda Varėnoje bus eksponuojama iki 2026 m. liepos 6 d., kai pasaulis minės 91-ąjį Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos gimtadienį. Organizatoriai kviečia apsilankyti ir prisiminti ne tik vieną ryškiausių pasaulio dvasinių lyderių, bet ir vertybes, kurios šiandien išlieka ypač svarbios – laisvę, atjautą, žmogaus orumą ir tautų solidarumą.
