Varėnos rajono savivaldybėje apsilankę svečiai iš Lenkijos pakvietė bendradarbiauti tarptautiniame projekte „Narbuto takais“

Varėnos rajono savivaldybėje apsilankė ir su rajono vadovais susitiko fondo „Narbuto takais“ atstovai iš Lenkijos, Ščecino miesto. Fondo prezidentas Wojciech Prusaczyk pažymėjo, jog jo vadovaujamas fondas puoselėja Lietuvos ir Lenkijos didvyrio, 1863 m. sukilimo vado Liudviko Narbuto atminimą, papasakojo apie fondo veiklą ir pakvietė bendradarbiauti projekte „Narbuto takais“. Po susitikimo savivaldybėje meras Algis Kašėta drauge su fondo atstovais nuvyko į Dubičius ir padėjo gėlių krepšelius prie šiuo metu restauruojamo paminklo Liudvikui Narbutui ir jo būrio nariams, 1863 m. gegužės 5 d. žuvusiems Dubičiuose.

Susitikimo metu buvo kalbėta apie bendras pastangas siekiant išsaugoti iškilaus sukilėlių vado atminimą. Taip pat buvo aptartos galimybės  po kelių metų, minint šio sukilimo 160–ąsias metines, Dubičiuose surengti bendrą renginį. Meras Algis Kašėta pažymėjo, jog projektas tikrai svarbus ir savivaldybė pagal galimybes prie jo prisijungs. Rajono vadovas su svečiais taip pat aptarė Varėnos rajono ugdymo įstaigų bendradarbiavimo galimybes ir bendrus projektus jaunimo mainų srityje.

Liudviko Narbuto paminklas Dubičiuose žymi vietą, kur bendrame kape palaidota dvylika 1863 m. sukilimo dalyvių iš L. Narbuto būrio, žuvusių Dubičių apylinkėse, prie Pelesos ežero, 1863 m. gegužės 4 d. kautynėse su Rusijos kariuomenės daliniu: sukilėlių būrio vadas, plk. Liudvikas Narbutas, Aleksandras Bžozovskis, Pranciškus Bžozovskis, Steponas Hubarevičius, (koks vardas) Jankovskis, Stanislovas Juodka, Leonas Krainskis, Jozefas Pokempinovičius, Vladimiras Poplavskis, Tomašas Skirmuntas,  Stanislavas Taraševičius, Vladislavas Žukovskis, Adomas (pavardė nežinoma). Visi jie buvo palaidoti tik praėjus mėnesiui po mirties, kadangi nebuvo gautas leidimas laidotuvėms. Praėjus mėnesiui po sukilėlių laidotuvių, caro valdžios paliepimu kapas buvo sulygintas su žeme ir toje vietoje pasodinti beržai. 1993 m. čia pastatytas paminklas. Prieš tai žuvusiųjų palaikai buvo ekshumuoti, vėliau  iškilmingai perkelti į bendrą kapą. Paminklas pastatytas Liudviko Narbuto vardu pavadinto 76-ojo Lydos pėstininkų pulko iniciatyva, funduojant Lydos regiono gyventojams. Jis oficialiai atidengtas 1933 m. gegužės 5 d. minint 70-ąsias mūšio metines. Projekto autoriai – du iškilūs Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesoriai, dailininkai Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc) ir Boleslovas Balžukievičius (Bolesław Bałzukiewicz). Monolitinio betono obelisko priekiniame fasade įmontuota rausvo granito plokštė su įrašu lenkų kalba: „1863  ZA NASZĄ WOLNO ŚĆ I WASZĄ“ (1863 m. / UŽ MŪSŲ IR JŪSŲ LAISVĘ). Virš plokštės – bronzinis bareljefas, kuriame pavaizduotas kryžius su erškėčių vainiku bei apačioje esantis renesansinės formos skydas su karūna viršuje ir lauro (?) lapais apačioje. Skyde pavaizduoti Lenkijos Erelis, Lietuvos Vytis, ir arkangelas Mykolas. Kairėje obelisko pusėje rausvo granito plokštėje iškalti 1863 m. gegužės 4 d. mūšyje žuvusiųjų vardai. Dešinėje obelisko pusėje lenkų kalba iškaltas Liudviko Narbuto pulko kareivių priesaikos pasižadėjimas garbingai nešti pulko vėliavą. Pačių kautynių ir sukilėlių žūties vietą žymi 1988 metais pastatytas geležinis kryžius bei mediniai koplytstulpiai.