Lapkričio 15 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko konferencija, skirta vaikų poetui Martynui Vainilaičiui, jo kūrybai bei poeto 90-mečiui paminėti.
Martynas Vainilaitis – gamtos apdovanotas vaikų poetas, į literatūrą įėjęs per pačius jautriausius ir imliausius skaitytojus. Jo kūryba išsiskiria savo jautriu melodingumu, jausmų gilumu, įdomiais ir patraukliais pasakų personažais.
Konferenciją muzikine programa pradėjo Varėnos lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtinis Bernardas Petrūninas (vadovas Nerijus Bakula) ir Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos choro grupė (vadovė Daiva Selevičienė).
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pasidžiaugė, kad genialusis ir talentingasis vaikų poetas M. Vainilaitis yra kilęs iš jo gimtojo Mergežerio kaimo. Rajono vadovas dar kartą pasveikino poeto žmoną Sofiją Vainilaitienę su neseniai paminėtu garbingu 95 metų jubiliejumi ir padėkojo gerbiamai Sofijai už M. Vainilaičio kūrybos ir atminimo puoselėjimą: „Ačiū visiems susirinkusiems svečiams, konferencijos organizatoriams ir pranešėjams už galimybę dar kartą prisiliesti prie kraštiečio kūrybos, kuri yra be galo vertinga ir paženklinta daugybe premijų“.
Konferencijoje pranešimus skaitė Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Vaikų literatūros padalinio edukatorė Daiva Irena Šarkanauskaitė (Ateikit, – niekad neapvilsiu… Poetui Martynui Vainilaičiui 90), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas (Prisimenant seną pokalbį, rengtą radijui), vaikų ir paauglių literatūros tyrėjas, ilgametis žurnalo „Rubinaitis“ vyr. redaktorius Kęstutis Urba (Martyno Vainilaičio eiliuotos pasakos), ilgametė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė (Apžvelgiant bendrystės su Sofija ir Martynu Vainilaičiais metus), leidyklos „Žara“ ir „Prancūziškas knygynas“ direktorė Ramutė Žandarienė (Prisimenant bendradarbiavimą su poetu), aktorė Lidija Žadeikytė (Sugrįžo mano vyturys…). Taip pat dalyvavo poeto M. Vainilaičio žmona Sofija Vainilaitienė ir sesuo Antosė Kierienė.
Prisimindamas M. Vainilaitį, K. Urba teigė, kad poetas buvo kompanijos žmogus, mėgdavo humorą, mėgdavo juoktis ir pats pajuokauti: „Žinoma, jis buvo labai jautrus kritikai, kaip ir dauguma kūrėjų, kurie kuria nuoširdžiai“. Literatūrologas pažymėjo, kad M. Vainilaitis buvo labai įsigilinęs į mitologijos ir pasakų pasaulį, o jo pasakų psichologinis turinys yra labai nevaikiškas, atspindintis suaugusių žmonių emocijas. K. Urbos nuomone, M. Vainilaičio kūrybos, t.y. eilėraščių, šiandienos mokyklose yra per mažai.
R. Žandarienė pasakojo, kad M. Vainilaitis viską, ką rašydavo, rašydavo tik ranka. Žmona Sofija perrašydavo visus jo kūrinius, pirmoji skaitytoja taip pat visuomet būdavo Sofija. „Jeigu ne Sofija, nežinau, ar Martynas būtų tiek parašęs, tiek sukūręs, nes visą laiką ji buvo tarsi poeto „geroji fėja“, – prisiminimais dalijosi leidėja. R. Žandarienė atkreipė dėmesį, kad M. Vainilaitis nemėgo didaktikos ir visuomet pabrėždavo, kad reikia nusileisti iki vaiko, pasaulį matyti vaiko akimis ir jokiu būdu neprimesti savo nuomonės.
Prisimindamas seną pokalbį, rengtą radijui, V. Gasiliūnas teigė, kad Martynas buvo tokios nuomonės, jog vaikų poetu negalima tapti, juo reikia gimti. „Rašytojas buvo įsitikinęs, kad koks iš tavęs išeis vaikų poetas, priklauso ir nuo aplinkybių. Viena iš aplinkybių – pradžios mokykla. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad Mergežerio pradžios mokykla lietuviška tapo 1939 m. ir Švietimo ministerija į šios pradžios mokyklos (kaip iki tol buvusios lenkiškos) biblioteką atgabeno pilną komplektą vaikų literatūros. Tad 1940 m., kai M. Vainilaitis atėjo į pirmą skyrių, mano manymu, Mergežerio pradinės mokyklos biblioteka buvo daug turtingesnė nei kitų pradžios mokyklų mūsų šalyje. Poetas prie aplinkybių paminėjo ir tėvą, kuris buvo geras pasakorių. Apie mamą yra pasakęs, kad „nors ir nieko nepasakojusi, bet buvusi tokia jautri, kaip tikra poetė“. Dar pamini volungę, kuri girdėdavosi rytais net pro uždarytą langą“, – pokalbio prisiminimais dalijosi V. Gasiliūnas.
Aktorė L. Žadeikytė konferencijos svečiams padeklamavo pačius žinomiausius ir populiariausius poeto eilėraščius, su kuriais užaugo ne viena vaikų karta.
A. Augustaitienė prisiminė, kad M. Vainilaitis mėgo bendrauti, buvo nuoširdus, kultūringas ir kuklus, be galo džiaugdavosi didelėmis vaikų auditorijomis.
Konferencijos metu veikė S. Vainilaitienės iliustracijų paroda.
