Seniūnijos teritorija

Varėnos seniūnijos plotas yra  35 712 ha, o bendras kelių ilgis – 2 952 km. Seniūnija ribojasi su Alytaus bei Trakų rajono savivaldybėmis. Daugiau kaip 50 proc. Varėnos seniūnijos teritorijos užima miškai. Joje yra apie 30 ežerų ir ežerėlių, iš kurių didžiausi – Nedzingis, Lavysas, Glėbas ir Glūkas, teka Merkio, Derėžnyčios, Varėnės upės ir daug nedidukų upelių. Seniūnijoje yra 2 draustiniai – Glėbo hidrografinis ir Ilgelio botaninis. Seniūnijai priklauso 56 kaimai, iš kurių 9 neturi nuolatinių gyventojų. Didžiausi Varėnos seniūnijos kaimai – Senoji Varėna (apie 1 109 gyventojai), Perloja (apie 489 gyventojai), Gudžiai (apie 311 gyventojų), Nedzingės (apie 167 gyventojai), Tolkūnai (apie 154 gyventojai).

Gyventojai

 2025 m. duomenimis, Varėnos seniūnijos kaimuose gyvena apie 2 943 gyventojų, o Varėnos mieste 7 320 gyventojų.

Istorija

 Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna). Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos ir įkurta gyvenvietė, laikyta Varėna II. Geležinkelis lėmė spartų naujosios gyvenvietės augimą. 1894 m. buvo nutiestas Užnemunės geležinkelis į Alytų, tačiau jis po I pasaulinio karo išardytas. Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras kaip ir Varėna I, kuri priklausė Lietuvai (tarp abiejų miestelių Merkiu ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija) Pasienio lokalizacija miestelių raidą slopino. Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas, kuris per II pasaulinį karą buvo stipriai sugriautas. 1946 m. balandžio 24 d. Varėna tapo apskrities centru – miestelis gavo miesto teises. Nuo 1950 m. Varėna pradėta laikyti rajono centru. 1980 m. prie Varėnos II  prijungta Varėna I (Senoji Varėna). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą. 1995 m. patvirtintas Varėnos herbas.

Bendruomenės

 Varėnos seniūnijoje yra 9 veikiančios kaimų bendruomenės.

Gudžių kaimo bendruomenė

2003 m. grupė aktyvių Gudžių kaimo žmonių pradėjo burti bendruomenę. Tų pačių metų kovo mėnesį įvykusio susirinkimo metu buvo įkurta Gudžių bendruomenė. Jos pirmininku išrinktas Valentas Antanas Jarmalavičius. Į bendruomenės valdybą išrinkti 9 nariai. Prašymus tapti bendruomenės nariais parašė 60 kaimo gyventojų. Bendruomenė nebuvo įregistruota, tačiau veikla buvo vykdoma. 2009 m. bendruomenė teikė prašymus „Dėl viešųjų objektų poreikių išaiškinimo“: „Patalpų bendruomenės veiklai įrengimo“, „Gudžių kaimo kapinių praplėtimo“.   2009 m. spalio mėn. bendruomenės pirmininke išrinkta Aušra Gudauskienė. 2010 m. bendruomenė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, patvirtinti bendruomenės įstatai. Bendruomenės nariai – Gudžių bei mažesnių aplinkinių kaimelų gyventojai. Teisinė forma – asociacija. Pagal 2013 m. parengtą projektą bendruomenė pasiuvo tautinius kostiumus moterų šokių kolektyvui, organizavo vilnos vėlimo kursus ir susitikimą su psichologu Tomu Lagūnavičiumi. Bendruomenė taip pat dalyvavo paprojektyje „Vilkaviškio, Marijampolės, Plungės ir Varėnos bendruomenių vykdomos veiklos viešinimo ir informacijos sklaidos gebėjimų stiprinimas“. Sukurtas bendruomenės logotipas, lankstinukas, išleistas 2014 m. kalendorius. Šiuo metu bendruomenėje yra 65 nariai. 2017 m. Bendruomenės pirmininku išrinktas Valdas Užusinas. Bendruomenės interneto svetainė: http://www.gudziubendruomene.lt.

Nedzingės kaimo bendruomenė

Nedzingės kaimo bendruomenės pirmininkė – Eglė Cickevičienė. Bendruomenės veiklai vykdyti Varėnos rajono savivaldybės administracija suteikė patalpas – Nedzingės mokyklos bendrabutį. Tuo metu pastatas buvo avarinės būklės. 2011 m., bendruomenei įgyvendinus projektą pastatas buvo suremontuotas. Bendruomenės nariai puoselėja ir prižiūri Nedzingės kaimo aplinka, savarankiškai tvarko aikštę prie paminklo, bendruomenės skverelį. Nedzingės bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja su Varėnos seniūnija ir kitomis seniūnijos bendruomenėmis.

Sarapiniškių kaimo bendruomenė

Sarapiniškių kaimo bendruomenė įregistruota 2006 m., o šios bendruomenės pirmininke išrinkta Milda  Balkuvienė bendruomenei vadovauja nuo iki šiol. Per šį laikotarpį įgyvendinti  2 didesni projektai, skirti bendruomenės žmonių gerovei didinti.  Iš  ŽŪM lėšų 2006 m. įgyvendintas projektas ,,Materialinės bazės stiprinimas” ( įsigyti 2 kompiuteriai, stalai, daugiafunkciniai kopijavimo aparatai, suremontuota bendruomenės patalpa). 2008 m. bendruomenė įgyvendino projektą ,,Sportuoju ir garsinu savo kaimą“. Buvo sutvarkyta sporto salė – dabar kaimo jaunimas gali ir turi kur sportuoti, turiningai leisti savo laisvalaikį. 2013 m., bendradarbiaujant su Varėnos krašto VVG, bendruomenė susiremontavo buvusios mokyklos valgyklos patalpas įsigijo kėdes, stalus, virtuvės įrangą. Šiose patalpose vyksta įvairūs mokymai, susitikimai prie arbatos puodelio, bendruomenės narių susirinkimai ir kiti renginiai. Gyventojai labai įsitraukę į bendruomenės veiklą: aktyviai dalyvauja talkose tvarkant kaimo aplinka, savo gyvenamųjų namų teritorijas, noriai dalyvauja kaimo rengiamose šventėse. Folkloro kolektyvas gyvuoja jau 40 metų ir pelnė ne vieną apdovanojimą rajone,  turi kultūros ministro padėką už kultūros sklaidą ir tradicijų puoselėjimą. 2016 m. bendruomenė, parašiusi projektą, iš socialinės apsaugos ministerijos gavo lėšų tautinių drabužių įsigijimui.  Įsigyta 10 moteriškų tautinių kostiumų.

Girežerio kaimo bendruomenė

Girežerio kaimo  bendruomenė įsikūrė 2010 metais. Joje yra apie 20 narių, kurie rūpinasi savo kaimo aplinkos gerinimu, istorijos ir kultūros puoselėjimu. Nuolat rengiami projektai, kurių metu gerinama kaimo gatvės danga, įrengta vieta komunalinių atliekų konteineriams. 2017 metais  buvo atstatytas gandralizdis pagrindinėje kaimo Gandrų gatvėje, įrengta skelbimų lenta ir pataisyta kryžkelės bei kaimo prieigų kelio danga. Girežerio gyventojai aukojo lėšas kaimo kryžiaus atstatymui ir knygos „Tarp ežerų ir girių“, kurią parašė Vytautas Česnulis, leidybai. Girežeris atsigauna, jame statomi namai, daugėja gyventojų. Girežeris – tai kaimas, kuris iš visų seniūnijoje esančių kaimų yra arčiausiai Varėnos miesto. Bendruomenės pirmininkas – Tomas Biekša.

Perlojos Respublikos kaimo bendruomenė

Perlojos Respublikos kaimo bendruomenė įregistruota 2017 m. gegužės 17 dieną, pirmininke išrinkta Danutė Karalevičienė, pirmininko pavaduotoju – Rapolas Klimčiauskas. Šiuo metu asociacijoje yra 15 tikrų narių. Bendruomenės tikslas – padėti savo kraštui pritraukti investicijas, ruošti  renginius, kurie garsintų Perloją, bei skatinti jaunimą sugrįžti į gimtąjį kraštą, kad po šimto metų Perloja būtų lietuvybės traukos centru su Vytauto didžiojo paminklu, lietuviška bažnyčia ir darbščiais, savo kraštą mylinčiais  Perlojos miestelio žmonėmis.

Tolkūnų kaimo bendruomenė

Tolkūnų kaimo bendruomenė įsikūrė 2009 m. gegužės 4 dieną. 2017 m. Varėnos savivaldybės administracija bendruomenės veikloms vykdyti suteikė naujas patalpas, kurias bendruomenės nariai savo jėgomis baigia susiremontuoti. Šiuo metu bendruomenė turi 20 registruotų narių. Bendruomenės pirmininkė – Dovilė Pinevskienė.

Senosios Varėnos kaimo bendruomenė

Senosios Varėnos kaimo bendruomenė įkurta ir įregistruota 1993 m. Pirmuoju bendruomenės pirmininku išrinktas Vytas Kneziauskas. 2014 m. rugsėjo 15 d., Senosios Varėnos kaimo bendruomenė atnaujino veiklą ir visuotiniame susirinkime iš 9 narių  išrinko bendruomenės valdybą. Senosios Varėnos kaimo bendruomenės pirmininkė Ilona Zalanskienė. 2023 m. kovo 7 d., Senosios Varėnos kaimo bendruomenė ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu išrinko naują valdybą ir Senosios Varėnos bendruomenės pirmininką – Adomą Taraskevičių.

Glūko kaimo bendruomenė

Glūko kaimo bendruomenė buvo įkurta 2011 m. lapkričio 14 dieną. Šiuo metu bendruomenės pirmininkas yra Jonas Žemaitis.

Perlojos kaimo bendruomenė

Perlojos kaimo bendruomenė įkurta 2026 m. kovo 9 dieną. Bendruomenės pirmininkė – Ingrida Baublienė.

Taip pat Varėnos seniūnijoje veikia:

Anoniminių alkoholikų grupė „Bitė“;

Lietuvos pensininkų sąjungos Varėnos bendrija „Bočiai“;

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Varėnos rajono ir Druskininkų miesto filialas;

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyrius;

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialas;

Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyrius;

Diabeto klubas „Riba“;

Varėnos profesinė sąjunga „Solidarumas“;

Asociacija „Varėnos trečiojo amžiaus universitetas“;

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos  „Viltis“ Varėnos padalinys;

Įstaigos, verslo įmonės 

Varėnos seniūnijoje veikia 5 autodalių parduotuvės, 1 prekybos įmonė prekiauja žemės ūkio technika, padargais, atsarginėmis detalėmis, įrankiais ir kitomis žemės ūkiui reikalingomis smulkmenomis. Registruoti 5 autoservisai, o dar apie 25 asmenys teikia automobilių remonto ir priežiūros paslaugas pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą. 15 įmonių įregistravę autotransporto paslaugų verslą. Tikintieji seniūnijoje lanko 5 veikiančias bažnyčias. Varėnos miesto centre įsikūrusi Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Varėnos kultūros centras, Varėnos kino ir parodų salė, taip pat seniūnijoje veikia viešosios bibliotekos Gudžių, Nedzingės, Perlojos, Sarapiniškių, Senosios Varėnos ir Tolkūnų  filialai, kultūros centro Gudžių, Nedzingės, Perlojos ir Sarapiniškių filialai. Degalų seniūnijoje galima įsipilti trijose degalinėse (2 Varėnos mieste ir 1 Senosios Varėnos kaime). Draudimo paslaugas teikia 4 draudimo bendrovės, gėlių nusipirkti galima 6 vietose, šarvojimu ir laidojimu užsiima 2 įmonės, papusryčiauti, papietauti, pavakarieniauti ar pobūvius surengti galima 6 kavinėse, o užkasti – 3 greito maisto užkandinėse. Susisiekti su kitais kaimais miestais ar rajonais galima geležinkeliu ar autobusu. Mieste yra graži, neseniai restauruota geležinkelio stotis ir  po vienu stogu su prekybos centu įsikūrusi Varėnos autobusų stotis. Varėnos seniūnijos ir Varėnos miesto gyventojams paslaugas teikia UAB „Varėnos dujos“, UAB „Varėnos vandenys“, UAB „Varėnos šiluma“, Varėnos greitosios medicininės pagalbos skyrius, Všį Varėnos ligoninė, Všį Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras, Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Všį Varėnos psichikos sveikatos centras, Varėnos hemodializės skyrius, UAB „Renumvita“, N. Jarašienės bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Gudžių, Perlojos ir Sarapiniškių medicinos punktai, policijos komisariatas, Varėnos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Gudžių ir Perlojos ugniagesių komandos, globos namai, socialinių paslaugų centras, 6 odontologijos kabinetai, notarinius veiksmus atlieka 2 notarų biurai yra 4 advokatų kontoros, Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyrius, keletas medienos perdirbimo įmonių, 13 mišką kertančių, sodinančių ir kitaip  prižiūrinčių įmonių, 2 statybos organizacijos, kelių priežiūros tarnyba, 2 statybinių medžiagų parduotuvės, 3 stambūs prekybos centrai, bei keliolika smulkių parduotuvėlių, 3 buitinės ir orgtechnikos parduotuvės, pieno perdirbimo įmonė, siuvimo fabrikas, 1 gimnazija, 1 progimnazija, specialioji mokykla, 1 pagrindinė mokykla su 1 filialu, 2 daugiafunkciai centrai, menų mokykla, moksleivių kūrybos centras, 3 vaikų darželiai, švietimo centras, knygynas, pašto skyrius 2 konditerijos cechiukai, leidžiami 2 rajoniniai laikraščiai, baseinas su pirčių kompleksu, apie 20 kirpyklų-grožio salonų, 5 miško gėrybių supirkimo bei perdirbimo įmonės, 5 kaimo turizmo sodybos.

Lankytinos vietos

• Perlojos istorijos muziejus;
• Girežerio piliakalnis;
• Akmuo Varėnos pirmajam paminėjimui rašytiniuose šaltiniuose bei Varėnos istorijos skulptūrų parkas;
• Buvusio paminklo carienei Jekaterinai II priešais buvusią švč. trejybės cerkvę buvusio rusų karinio poligono vasaros stovykloje postamentas;
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas;
• Paminklas Lietuvos  Nepriklausomybės  10-mečiui;
• Paminklas į tremtį ir lagerius išvežtų Varėnos ir aplinkinių rajonų gyventojų atminimui;
• Paminklas sukilėliams ir partizanams;
• Paminklas 1993 m. liepos 17 d. iš Paručių miško perlaidoto neatpažinto Dainavos apygardos partizano, žuvusio 1948 m. gegužės 22 d. ties Vazgirdonių, ir 1944–1951 m. žuvusių bei suimtų Dainavos apygardos Merkio rinktinės Varėnos bataliono partizanų atminimui;
• Paminklas kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1920 m.;
• Paminklinis akmuo vietoje namo, kuriame 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis;
• Paminklinis akmuo buvusiai Žemės ūkio tyrimo įstaigai ir žemės ūkio bandymų laukams tarpukario Lietuvoje atminti;
• Artilerijos geležinkelio stoties pastatų kompleksas (geležinkelio stotis, vandens bokštas, ledainė);
• Buvusios karinio artilerijos poligono vasaros stovyklos Glūko miške pastatas (griuvėsiai) šalia Varėnės upės;
• Buvusios Valstybinės džiovos sanatorijos pastatų komplekso vandentiekio (hidrotechnikos) įrenginiai, kurių dalis patenka į Olita–Orana dviračių maršrutą;
• Buvusio geležinkelio pralaida per Beržupio upelį;
• „Čiurlionio kelio“ stogastulpių ansamblis ir „Čiurlionio kelio“ pradžia;
• Geležinkelio Varėna–Alytus tilto per Merkį liekanos (griuvėsiai);
• Geležinkelio Varėna–Alytus tilto per Varėnę liekanos (tilto ramstai);
• Skulptūra M. K. Čiurlionio krikštui atminti;
• Tilto („Margo tilto“) per Varėnės upę liekanos Lagerių miške;
• Valstybinės džiovos sanatorijos ir sanatorijos virtuvės Lagerių miške liekanos, griuvėsiai;
• Varėnos miesto legendų ir padavimų parkas;
• Vilniaus karo apygardos artilerijos poligono parako sandėlis;
• Žydų holokausto vieta;
• Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta;
• Lietuvos Nepriklausomybės kovų karių ir šalių kapai bei paminklas kariams ir šauliams žuvusiems Lietuvos nepriklausomybės kovų metu;
• Lietuvos partizano Juozo Skliuto kapas;
• Lietuvos partizanų kapas;
• Lietuvos pasienio policijos sargybos viršininko A. Barausko kapas;
• Lietuvos šaulio Adomo Dabrilkos kapas;
• Lietuvos šaulio Vinco Kaminsko kapas;
• Nusipelniusios teatro režisierės Dalios Tamulevičiūtės kapas;
• Senosios Varėnos kaimo žydų senosios kapinės;
• Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta;
• XIX a. antros pusės – XX a. pradžios senosios stačiatikių kapinės (su kriptomis);
• 1-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės;
• Žiežulio takas ir jame esanti infrastruktūra;
• Dainų slėnio dviračių ir pėsčiųjų takas ir jame esanti infrastruktūra;
• Pažintinis maršrutas Dainavos apygardos partizanų kovų takais;
• Stovyklavietė prie Merkio Senojoje Varėnoje.