Dėl socialinės paramos Varėnos rajono gyventojai gali kreiptis pagal deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą (kaimo vietovės gyventojai – į gyvenamosios vietos seniūniją, o Varėnos miesto gyventojai, iš anksto užsiregistravę – į Socialinių išmokų skyrių).
Prašymus taip pat galima teikti el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą spis.lt
Kontaktai Socialinių išmokų skyriaus darbo laikas
Socialinių išmokų skyrius I–IV 8.00–17.00
Vytauto g. 12, 65184 Varėna V 8.00–15.45
Telefonas +370 310 53 627 Pietų pertrauka 12.00–12.45
El. paštas rupyba@varena.lt
Jakėnų seniūnijoje, Mokyklos g. 27, Žilinų k., Jakėnų sen., tel. +370 310 45 047;
Kaniavos seniūnijoje, Mokyklos g. 42, Panočių k., Kaniavos sen., tel. +370 310 49 409;
Marcinkonių seniūnijoje, Miškininkų g. 53, Marcinkonių k., Marcinkonių sen., tel. +370 310 44 648;
Matuizų seniūnijoje, Kalno g. 8, Matuizų k., Matuizų sen., tel. +370 310 40 544;
Merkinės seniūnijoje, Gardino g. 1, Merkinės mstl., Merkinės sen., tel. +370 310 57 146;
Vydenių seniūnijoje, Vydenių g. 12, Vydenių k., Vydenių sen., tel. +370 310 33 083;
Valkininkų seniūnijoje, Vilniaus g. 15, Valkininkų mstl., Valkininkų sen., tel. +370 310 56 146;
Varėnos seniūnijoje, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, tel. +370 310 31 806; +370 310 20 501;
+370 310 31 991.
Socialinė pašalpa
Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1) nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2) pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (243,1 Eur; VRP – 221 Eur);
3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti įstatyme nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą (dirbantys asmenys; savarankiškai dirbantys asmenys; besimokantys asmenys iki 24 metų; senatvės pensininkai; asmenys įsiregistravę Užimtumo tarnyboje; asmenys slaugantys kitą asmenį; asmenys ne trumpiau kaip vieną mėnesį esantys nedarbingume; nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos; vienas iš tėvų ar globėjų augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų ir kita).
Kokią pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gauna asmuo ar šeima, priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties ir pritaikomo valstybės remiamų pajamų dydžio. Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaičiuojama 20-40 procentų darbo užmokesčio, bedarbiams mokamos nedarbo ar laikinos darbo paieškos išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus).
Vieniems gyvenantiems asmenims pašalpos dydis priklauso nuo socialinės pašalpos gavimo trukmės ir sudaro:
1) skirtumą tarp 1,4 VRP (309,4 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių jo pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
2) skirtumą tarp 1,2 VRP (265,2 Eur) ir vidutinių pajamų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
3) skirtumą tarp 1,1 VRP (243,1 Eur) ir vidutinių pajamų – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:
1) pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
2) antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
3) trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama, jeigu:
- vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
- iki įsidarbinimo asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
- bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
- prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.
Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:
1) pirmą-trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
2) ketvirtą-šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
3) septintą-dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
Sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį galima pasinaudojant Socialinės pašalpos skaičiuokle, esančia www.spis.lt
Kompensacijos už šildymą ir karštą bei geriamąjį vandenį
Gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys (turi būti su nuomotoju sudarę raštu gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, jeigu kreipimosi metu:
1) nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti įstatyme nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas (dirbantys asmenys; savarankiškai dirbantys asmenys; besimokantys asmenys iki 24 metų; senatvės pensininkai; asmenys įsiregistravę Užimtumo tarnyboje; asmenys slaugantys kitą asmenį; asmenys ne trumpiau kaip vieną mėnesį esantys nedarbingume; nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos; vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų ir kita);
3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:
1) būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP ( 442 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (663 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui;
2) geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
3) karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.
Jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.).
Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.
Sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija galima pasinaudojant būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle, esančia www.spis.lt
Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai (socialinė pašalpa ir būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos) gauti gali būti pateiktas asmeniškai, per atstovą, paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Jei prašymas-paraiška siunčiamas paštu prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (SP-4 forma; SP-4 (A) forma; SP-4 (B) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- duomenys apie šeimos narių veiklos pobūdį ir socialinę padėtį (SP-2 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- duomenys apie veiklos pobūdį;
- duomenys apie turimą turtą;
- gaunamas pajamas patvirtinantys dokumentai;
- kita piniginei socialinei paramai gauti būtina informacija.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir su kitais daugiabučio namo butų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą.
Buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma tokiam laikotarpiui, kuriam nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją šildymo ir ne šildymo sezono metu.
Dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo buto savininkas kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją.
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, per atstovą, paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Jei prašymas-paraiška siunčiamas paštu prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas;
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnyje nurodyti dokumentai (patvirtintos formos prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti, informacija apie būsto savininką ir su juo bendrai gyvenančius asmenis, pažymos apie jų pajamas, gautas per 3 praėjusius mėn. ir kita informacija, reikalinga piniginei socialinei paramai skirti), jei teisė į kompensacijas buto savininkui nenustatyta;
- kredito grąžinimo grafikas;
- kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Vienkartinė parama gimus vaikui priklauso gimusio vaiko tėvams, iš kurių bent vienas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki vaiko gimimo dienos, yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Varėnos rajono savivaldybėje, o gimusio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta registruojama Varėnos rajono savivaldybėje.
Vienkartinės paramos gimusiam vaikui dydis – 200 eurų.
Vienkartinė parama skiriama, jeigu dėl jos kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu. Jei prašymas siunčiamas paštu ar elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymą pateikiant asmeniškai, pateikiami reikiamų dokumentų originalai.
Sprendimas dėl vienkartinės paramos skyrimo priimamas ir parama išmokama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo skyriuje dienos.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas;
- pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- vaiko gimimo faktą patvirtinantis dokumentas, jeigu duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama globos (rūpybos) išmoka.
Globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:
- vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 bazinių socialinių išmokų dydžio (364 Eur) išmoka;
- vaikams nuo 6 iki 12 metų – 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (420 Eur) išmoka;
- vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams, jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai – 6,5 bazinių socialinių išmokų dydžio (455 Eur) išmoka.
Tais atvejais, kai vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, mokslo metais vaikui iki 6 metų skiriama ir mokama 2,6 bazinės socialinės išmokos dydžio (182 Eur) išmoka, vaikui nuo 6 iki 12 metų – 3 bazinės socialinės išmokos dydžio (210Eur) išmoka, vaikui nuo 12 iki 18 metų arba iki nepilnametis pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką, vaikui, kuriam nustatytas neįgalumo lygis, neatsižvelgiant į jo amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja – 3,25 bazinės socialinės išmokos dydžio (227,5 Eur) išmoka per mėnesį.
Prašymas dėl išmokos gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (B) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- dokumentai, patvirtinantys išlaikymo vaikui priteisimą ar mokėjimą;
- globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju) patvirtinantys dokumentai;
- šeimynos, nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba vaikų socialinės globos įstaigos registravimo dokumentai;
- mokyklos pažyma, kai vaikas mokosi ir yra išlaikomas (gauna nakvynę ir maistą) mokyklos bendrabutyje, socializacijos centre;
- kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje ar Globos centre, įgyvendinančiame vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, mokamas 4 bazinių socialinių išmokų (280 Eur) dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.
Jeigu buvęs globotinis, už kurį iki jo pilnametystės fiziniam globėjui, šeimynai ar globos centrui buvo mokamas globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, lieka gyventi ir yra išlaikomas šeimoje, šeimynoje ar globos centre, ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, iki jam sukaks 23 metai, buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) – šeimai, šeimynai ar globos centrui – skiriamas ir mokamas 4 BSI dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį (išskyrus kai mokomasi užsienyje).
Prašymas dėl globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (B) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- dokumentai, patvirtinantys išlaikymo vaikui priteisimą ar mokėjimą;
- globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju) patvirtinantys dokumentai;
- šeimynos ar nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba valstybės ar savivaldybės vaikų globos institucijos registravimo dokumentas;
- laisvos formos rašytinį asmens (buvusio globotinio (rūpintinio) patvirtinimą, kad pasibaigus globai dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, jis yra likęs gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas);
- kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes.
*Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama 75 bazinių socialinių išmokų dydžio (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 5250 Eur) vienkartinė išmoka įsikurti. Vienkartinės išmokos įsikurti dydis apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusius bazinės socialinės išmokos dydžius.
Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama. Ji gali būti panaudota:
būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti; sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti; būsto nuomai; mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas; būstui remontuoti arba rekonstruoti; baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui, vienam mobiliojo ryšio telefonui įsigyti; studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti; žemės sklypui įsigyti; mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti; automobiliui, mopedui, motociklui, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti atitinkamos kategorijos motorinę transporto priemonę, dviračiui, motoriniam dviračiui (taip pat elektriniam paspirtukui) ar paspirtukui be variklio įsigyti.
Asmuo dėl vienkartinės išmokos įsikurti turi teisę kreiptis, iki jam sukaks 25 metai. Išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (B) forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- globos (rūpybos) nustatymą patvirtinantys dokumentai;
- kiti dokumentai, atsižvelgiant į aplinkybes.
Prašymas gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu. Prašymas, teikiamas elektroniniu paštu turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Nustačius apsaugos vaikui poreikį, jo laikinosios priežiūros pas fizinius asmenius ar laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis metu vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (420 Eur) vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį.
Išmokos dydis apskaičiuojamas:
- vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
- vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka skiriama ir mokama vaiką prižiūrinčiam asmeniui.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (B) forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- dokumentą, patvirtinantį vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenius ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
- kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės išmokos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 6,43 bazinės socialinės išmokos dydžio (450,10 Eur) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.
Pateikiami dokumentai :
- prašymas (SP-3 (A) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pažyma, kad moteriai nėra paskirta ir nemokama motinystės pašalpa, jeigu savivaldybės administracija nėra sudariusi asmens duomenų teikimo sutarties su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
- Kiti dokumentai atsižvelgiant į aplinkybes.
Prašymas dėl vienkartinės išmokos nėščiai moteriai gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (770 Eur) vienkartinė išmoka vaikui.
Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka vaikui jau buvo išmokėta, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui.
Vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas(SP-3 (A) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;
- kiti dokumentai atsižvelgiant į aplinkybes.
Prašymas dėl vienkartinės išmokos nėščiai moteriai gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (122,5 Eur) išmoka per mėnesį.
Papildoma 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (72,1 Eur) išmoka vaikui per mėnesį, už tą patį vaiką skiriama ir mokama :
- kai bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja vieną ar du vaikus, nuo gimimo iki 18 metų ir vyresniam, jeigu mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (442 Eur);
- kai bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant jų gaunamų pajamų;
- kiekvienam vaikui (asmeniui) su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygis, nuo gimimo iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui su negalia, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio dalyvumo (ki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.
Prašymas dėl išmokos gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (A1) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;
- pažymos iš švietimo įstaigų, kai yra vyresnių nei 18 metų besimokančių vaikų;
- dokumentai apie bendrai gyvenančių asmenų praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos gautas pajamas, tais atvejais, kai pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti išmokos vaikui, pajamoms sumažėjus;
- dokumentai apie dirbančių pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, laikotarpio, pagal kurį apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, gautų pajamų dydį;
- kiti dokumentai, atsižvelgiant į aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (560 Eur) išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jam pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.
Jeigu vaiko įtėvis (įmotė) neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ arba vaiko įtėvis (įmotė), turintis (turinti) teisę gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, pasirenka gauti išmoką įvaikinus vaiką, skiriama ir mokama viso dydžio išmoka įvaikinus vaiką. Jeigu vaiko įtėvis (įmotė) kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ skyrimo ir jos dydis yra mažesnis už išmokos įvaikinus vaiką dydį, vaiko įtėviui (įmotei) skiriamos išmokos įvaikinus vaiką dydis yra lygus išmokos įvaikinus vaiką dydžio ir iš „Sodros“ jam (jai) paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydžio skirtumui.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (A) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;
- teismo sprendimas įvaikinti;
- kiti dokumentai atsižvelgiant į aplinkybes.
Prašymas dėl vienkartinės išmokos nėščiai moteriai gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui, kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa iki asmens mokymosi ar studijų pradžios, mokymosi ar studijų laikotarpiu ar per 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą arba doktorantūroje ar rezidentūroje (įskaitant ir profesinio mokymo teikėjų ar aukštojoje mokykloje suteiktų akademinių atostogų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį) ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi (neturėjo) teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka (420 Eur) per mėnesį.
Tais atvejais, kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa iki asmens mokymosi ar studijų pradžios, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokama nuo asmens mokymosi ar studijų pradžios, iki vaikui sukaks 2 metai, o kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa asmens mokymosi ar studijų laikotarpiu ar per 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, – nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai.
Prašymas dėl išmokos gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas(SP-3 (A) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; vaiko gimimo faktą patvirtinantis dokumentas;
- švietimo įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmuo mokosi, arba baigus mokslus ar studijas, mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentai;
- kiti dokumentai atsižvelgiant į aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.
Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (280 Eur) išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu (280 Eur).
Ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo, iki jiems sukaks dveji metai.
Prašymas dėl išmokos gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (A) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;
- kiti dokumentai, atsižvelgiant į aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (105 Eur) išmoka per mėnesį. Jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-3 (A) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys (karė) atlieka tarnybą, išduotą pažymą apie atliekamą privalomąją pradinę karo tarnybą;
- atsižvelgiant į aplinkybes kiti dokumentai.
Prašymas dėl išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu).
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 364 Eur) per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigoje (darželyje) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės).
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka gali būti mokama iki vaiko priežiūros sutarties ar darbo sutarties, sudarytos tarp vieno iš vaiką auginančių tėvų ar globėjų ir vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, termino pabaigos, jeigu vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis terminuota, bet ne ilgiau iki dienos, kai prižiūrimam vaikui pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, o jeigu vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis neterminuota – ne ilgiau iki dienos, kai prižiūrimam vaikui pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
Išmoka skiriama, jeigu:
- fizinis asmuo (auklė) vaiko priežiūrą vykdo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį. Jeigu vaiko priežiūra vykdoma pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, vaiko tėvai ar globėjai su fiziniu asmeniu (aukle) turi sudaryti vaiko priežiūros sutartį.
- bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.
- vienas iš vaiką auginančių tėvų ar globėjas ir vaikas atitinka Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies punkto nors vieną nuostatą (pavyzdžiui, yra Lietuvos Respublikos piliečiai).
Išmoka neskiriama:
- jei fizinis asmuo (auklė) prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens (sutuoktinio ar sugyventinio) auginamą ir (ar) globojamą vaiką.
- už vaiką, kai laikotarpiu, už kurį vienas iš šio vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo, ši išmoka paskirta už to paties fizinio asmens (auklės) kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai visi prižiūrimi vaikai yra vienos šeimos auginami ir (ar) globojami vaikai.
Prašymas dėl išmokos gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas(SP-3 (A) forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti(SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis, sudaryta tarp vieno iš vaiką auginančių tėvų ar globėjų ir vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens.
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduota individualios veiklos vykdymo pažyma, patvirtinanti, kad vaiką prižiūrintis fizinis asmuo vykdo vaikų dienos priežiūros veiklą;
- Kiti dokumentai.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
Socialinė parama skiriama mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą.
Socialinė parama neskiriama mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas; mokiniams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), išskyrus atvejį, kai mokiniui, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje skiriami nemokami pietūs nevertinant šeimos gaunamų pajamų; taip pat vyresniems kaip 21 metų mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas.
Socialinės paramos mokiniams rūšys :
- mokinių nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);
- parama mokinio reikmenims įsigyti.
Teisė į šią paramą nustatoma, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip:
- 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (331,5) (1 VRP – 221 Eur);
- 2 VRP dydžiai (442 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.
- 2,5 VRP dydžio (552,5 Eur), patikrinus bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiais išimties atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, kai mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką.
Mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
Mokinio reikmenims įsigyti skiriama 2 BSI dydžių (140 Eur) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.
Pajamų socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiavimas
Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje, arba pagal kreipimosi (atskirais atvejais – praėjusio mėnesio) dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.
Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.
Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Priklausomai nuo prašymo–paraiškos ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.
Prašymas dėl išmokos gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas-paraiška gauti socialinę paramą mokiniams (SP-11 forma);
- šeimos duomenys socialinei paramai gauti (SP-1 forma);
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- pažymos apie pajamas, išskyrus atvejį, kai pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų (už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio arba kreipimosi mėnesio);
- žemės nuosavybės liudijimo arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę kopija;
- kiti dokumentai, atsižvelgiant į aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas
Teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems nustatytas specialusis individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydžiai:
– asmenims, kuriems nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 2,6 (540,8 Eur) tikslinių kompensacijų bazės (TKB – 208 Eur) dydžio;
–asmenims, kuriems nustatytas antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 1,9 (395,2 Eur) tikslinių kompensacijų bazės (TKB – 208 Eur) dydžio;
– asmenims, kuriems nustatytas trečio lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 1,1 (228,8 Eur) tikslinių kompensacijų bazės (TKB – 208 Eur) dydžio;
– asmenims, kuriems nustatytas ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis – 0,6 (124,8 Eur) tikslinių kompensacijų bazės(TKB – 208 Eur) dydžio.
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu. Jei prašymas siunčiamas per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt., paštu ar elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymą pateikiant asmeniškai, pateikiami reikiamų dokumentų originalai.
Savivaldybės administracija per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skyrimo ir mokėjimo atnaujinimo.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją gavimo savivaldybės administracijos dienos.
Mirus individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipiasi, išmokama mirusio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjo negauta praėjusio mėnesio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija už tą mėnesį, kurį individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjas mirė. Kitos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos gavėjui priklausančios individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos sumos, kurios jam nebuvo išmokėtos dėl mirties, išmokamos mirusiojo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo teise pereina mirusiojo turtas.
Atsižvelgiant į aplinkybes, pateikiami dokumentai:
- prašymas (SP-6 forma);
- asmens, turinčio teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- jeigu prašymą ir dokumentus teikia įgaliotas asmuo, globėjas, rūpintojas, sutuoktinis, artimasis giminaitis ar socialinių paslaugų įstaigos darbuotojas, – dokumentą, atitinkamai patvirtinantį įgaliojimą, globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju ar rūpintoju, santuokos sudarymą, giminystės ryšį ar darbo socialinių paslaugų įstaigoje faktą, taip pat įgalioto asmens, globėjo, rūpintojo, sutuoktinio, artimojo giminaičio ar socialinių paslaugų įstaigos darbuotojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šių dokumentų kopijas;
- jeigu prašymą skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją nepilnamečiams asmeniui pateikia vienas iš jo tėvų (įtėvių) – dokumentai, patvirtinantys tėvystės (motinystės) ryšius, jeigu duomenų apie tai nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose ir tėvo (įtėvio) asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduota neįgalumo lygio pažyma arba specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, jeigu duomenų apie tai nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose;
- kiti reikalingi dokumentai.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas
Vienkartinė pašalpa skiriama:
- asmenims (išskyrus atlikusiems arešto bausmę), grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ne dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus – 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (toliau – VRP) (221 Eur);
- asmenims, sulaukusiems 100 metų jubiliejaus – 300 Eur.
- bendrai gyvenantiems asmenims (šeimai) arba vienam gyvenančiam asmeniui dėl tam tikrų aplinkybių atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes pašalpai gauti stichinės nelaimės ar gaisro atveju; stambiagabaričio atliekų konteinerio išlaidoms padengti:
– būsto savininkui, netekus viso gyvenamojo būsto ir namų apyvokos daiktų – 20 VRP (4420 Eur);
– būsto savininkui, netekus dalies gyvenamojo būsto ir namų apyvokos daiktų – 10 VRP(2210 Eur);
– savininkui, netekus ūkinio pastato ar jo dalies ir pastate buvusių apyvokos daiktų ar gyvūnų – 8 VRP (1768 Eur);
– asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra nuo gaisro ar stichinės nelaimės nukentėjusiame būste, netekus namų apyvokos daiktų – 8 VRP (1768 Eur);
– asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka naudojasi nuo gaisro ar stichinės nelaimės nukentėjusiu ūkiniu pastatu, netekus pastate buvusių apyvokos daiktų ar gyvūnų – 5 VRP (1105 Eur);
– būsto savininkui ar kitiems būste gyvenantiems asmenims stichinės nelaimės ar gaisro atveju vieno konteinerio išlaidoms padengti – suma, kuri nurodyta kompetentingos įstaigos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, bet yra ne didesnė nei 3 VRP (663 Eur);
– būsto savininkui ar kitiems būste gyvenantiems asmenims stichinės nelaimės ar gaisro atveju dviejų konteinerių išlaidoms padengti – suma, kuri nurodyta kompetentingos įstaigos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, bet yra ne didesnė nei 6 VRP (1326 Eur).
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai arba paštu. Jei prašymas siunčiamas paštu prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymą pateikiant asmeniškai, pateikiami reikiamų dokumentų originalai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos siūlymą sprendimas dėl vienkartinės pašalpos skyrimo, išskyrus 1 punktą, priimamas per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo skyriuje dienos.
Sprendimas dėl vienkartinės pašalpos nurodytos 1 punkte skyrimo priimamas per 24 val. nuo pateikto prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo skyriuje dienos.
Vienkartinė pašalpa skiriama ne dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus.
Pateikiami dokumentai:
- laisvos formos prašymas;
- pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- šeimos pajamas patvirtinantys dokumentai;
- priklausomai nuo aplinkybių: pažyma iš priešgaisrinės apsaugos tarnybos; pažyma iš kardomojo kalinimo vietos ar socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos; kitos pažymos, aktai, patvirtinantys įvykusį faktą, nuostolius, išlaidas ir kitas aplinkybes.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims (šeimai) arba vienam gyvenančiam asmeniui dėl tam tikrų aplinkybių atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas, gaunamas pajamas ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes pašalpai gauti:
1) ligos atveju:
- asmenims, per praėjusius 12 mėnesių buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas, ir dėl šio susirgimo buvo atlikta operacija, taikytas arba taikomas radiacinis, spindulinis ar cheminis gydymas, skirtas gydymas vaistais – 3 valstybės remiamų pajamų dydžio (toliau – VRP)(663 Eur);
- asmenims, sergantiems ligomis, kurios įrašytos į Sunkių ligų sąrašą (patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu) ir kuriems per praėjusius 12 mėnesių dėl šio susirgimo buvo atlikta operacija, taikytas arba taikomas radiacinis, spindulinis ar cheminis gydymas ar (ir) skirtas gydymas vaistais, – 3 VRP (663 Eur);
- asmenims, sergantiems ligomis, kurios įrašytos į Sunkių ligų sąrašą (patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu) ir dėl šių susirgimų reikalingi nekompensuojami arba iš dalies kompensuojami vaistai, kitos medicininės priemonės ir (ar) medicininiai tyrimai ir jų įsigijimas nekompensuojamas arba kompensuojamas iš dalies, – 2,5 VRP (552,5 Eur);
- asmenims, patyrusiems traumas, po komplikuotų operacijų ar ligų, kai liga tęsiasi ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, – nuo 1 VRP(221 Eur) iki 3 VRP (663 Eur);
- kitų ligų ar operacijų atveju, – nuo 1 VRP (221 Eur) iki 1,5 VRP (331,5 Eur);
2) asmens dokumentams tvarkyti, kai asmuo neturi dokumentų ir dėl to negali gauti socialinių garantijų, ir kitais skurdo, benamystės atvejais, – 1 VRP (221 Eur);
3) būtiniausioms prekėms (buitinei technikai, namų apyvokos reikmėms ir kt.) įsigyti šeimoms, auginančioms keturis ir daugiau nepilnamečių vaikų, susidarius sunkiai materialinei padėčiai, – 2 VRP (442 Eur);
4) mirus vienišam asmeniui, kuris negavo jokių periodinių išmokų, – 2 VRP (442 Eur).
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai arba paštu. Jei prašymas siunčiamas paštu prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymą pateikiant asmeniškai, pateikiami reikiamų dokumentų originalai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos siūlymą sprendimas dėl tikslinės pašalpos skyrimo priimamas per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo skyriuje dienos.
Tikslinė pašalpa skiriama ne dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus.
Pateikiami dokumentai:
- laisvos formos prašymas;
- pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- šeimos pajamas patvirtinantys dokumentai;
- priklausomai nuo aplinkybių: ne vėliau kaip per 6 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos išduota pažyma iš medicinos įstaigos ar išrašas iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos apie asmens sveikatos būklę; gydymosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, kai išlaidos pagrindžiamos konkrečiam asmeniui ne vėliau nei prieš 6 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos išrašytais receptais ar (ir) sąskaitomis su apmokėjimo čekiais, dokumentais apie pirktus nekompensuojamus vaistus ar medicinines priemones ir kt.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Sąlyginė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims (šeimai) arba vienam gyvenančiam asmeniui dėl tam tikrų aplinkybių atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje, įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes pašalpai gauti:
1) prevencinėms priemonėms (gydymuisi nuo priklausomybių, šeimos planavimo priemonėms, parazitų naikinimo priemonėms ir pan.). Šiuo atveju mokama suma, kuri nurodyta kompetentingos įstaigos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, bet ne didesnė kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (221 Eur);
2) padengti įsiskolinimui už būstą bendrai gyvenantiems asmenims (šeimai) ar vienam gyvenančiam asmeniui:
- kai gyvenamąjį būstą su palikėjo skolomis paveldi ne vyresnis nei 25 metų asmuo, iki pilnametystės turėjęs globojamo (rūpinamo) vaiko statusą;
- kai gyvenamąjį būstą perima administruoti Savivaldybės administracija, o būsto savininkui pradedamos teikti socialinės globos paslaugos stacionarioje socialinės globos įstaigoje.
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai arba paštu. Jei prašymas siunčiamas paštu prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymą pateikiant asmeniškai, pateikiami reikiamų dokumentų originalai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos siūlymą sprendimas dėl sąlyginės pašalpos skyrimo priimamas per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo skyriuje dienos.
Sąlyginė pašalpa skiriama ne dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus.
Pateikiami dokumentai:
- laisvos formos prašymas;
- pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- priklausomai nuo aplinkybių kiti dokumentai.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Periodinė pašalpa, įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, gali būti skiriama šiais atvejais:
1) asmenims, nedraustiems sveikatos draudimu, apdrausti arba pagal Valstybinių ligonių kasų nustatytus įkainius sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, jei asmuo neturi jokių pajamų, o dėl specifinių aplinkybių kyla grėsmė jo sveikatos būklei ir reikalingas gydymas, sumą pervedant į kompetentingos įstaigos sąskaitą – mokama suma, kuri nurodyta kompetentingos įstaigos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, bet yra ne didesnė nei 2 valstybės remiamų pajamų dydžio (toliau- VRP) (442 Eur);
2) globos tęstinumo užtikrinimui pilnamečiui asmeniui, išėjusiam iš vaikų globos institucijos, šeimynos ir besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojančiam aukštojoje mokykloje pagal dieninės ar nuolatinės studijų formos programą (neįskaitant akademinių atostogų ir įsidarbinimo laikotarpio) tik mokslo metų metu, iki jis įgis pirmą specialybę (iki programos baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai), – 1 VRP (221 Eur);
3) pilnamečiui vaikui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, kol jam sukaks 24 metai, mokslo metų metu, jeigu šeima patiria socialinę riziką ir nesirūpina vaiko išlaikymu, mokymu, auklėjimu, – 1 VRP (221 Eur);
4) asmenims (šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims), kurie dėl paskelbtos valstybės ar savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos neteko darbo ir neturi galimybės (teisės) pasinaudoti kita parama, o jų pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui nesiekia 1,3 VRP (287,30 Eur), skiriama 1 VRP (221 Eur) pašalpa (kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui) nuo prašymo pateikimo mėnesio.
Pašalpa gali būti mokama ekstremalios situacijos laikotarpiu ir 1 mėnesį po ekstremaliosios situacijos atšaukimo.
Periodinė pašalpa skiriama ne ilgiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai arba paštu. Jei prašymas siunčiamas paštu prie prašymo turi būti pridėtos reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prašymą pateikiant asmeniškai, pateikiami reikiamų dokumentų originalai.
Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos siūlymą sprendimas dėl tikslinės pašalpos skyrimo priimamas per mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo skyriuje dienos.
Pateikiami dokumentai:
- laisvos formos prašymas;
- pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- priklausomai nuo aplinkybių kiti dokumentai.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Paramos mirties atveju rūšys:
- laidojimo pašalpa;
- parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką (toliau – parama palaikams parvežti).
Laidojimo pašalpa
Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžių (560 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui, kai miręs yra:
Lietuvos Respublikos pilietis; Lietuvos Respublikoje gyvenęs užsienietis, turėjęs Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje; Lietuvos Respublikoje gyvenęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą; Lietuvos Respublikoje gyvenęs asmuo, kuriam buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje; Asmuo, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas; Lietuvos Respublikoje gyvenęs užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis; Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys, kuriam buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje; Lietuvos Respublikoje gyvenusiems Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.
Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.
Parama palaikams parvežti
Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (3780 Eur).
Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu atitinka šias sąlygas:
- vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (663 Eur);
- su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių – posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).
Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos teisei į paramą palaikams parvežti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos gautas pajamas arba pagal mėnesio, kurį atsirado teisė į paramą palaikams parvežti, gautas pajamas.
Dokumentai, reikalingi paramai mirties atveju gauti:
- prašymas (SP-5 forma);
- asmens, turinčio teisę gauti paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas – medicininis perinatalinės mirties liudijimas), jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
- kai kreipiamasi dėl paramos palaikams parvežti – ir dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, bei dokumentai apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gautas pajamas, jeigu informacija negali būti gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
*Dokumentų pateikti nereikia, jeigu pareiškėjo prašyme skirti išmoką nurodyti duomenys yra Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar kituose registruose ar valstybės informacinėse sistemose.
Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ar pagal juridinio asmens buveinės adresą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.
Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota – paskutinę buvusią gyvenamąją vietą, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.
Prašymas dėl paramos mirties atveju gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba per Socialinės paramos informacinę sistemą adresu www.spis.lt.
Sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo priimamas ir pašalpa laidojančiam asmeniui išmokama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos, kai prašymas pateikiamas per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Kai laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos kreipiasi vėliau negu per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo priimamas ir laidojimo pašalpa išmokama per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo dienos.
Sprendimas dėl paramos palaikams parvežti skyrimo priimamas ir nurodyta parama prašymą pateikusiam asmeniui išmokama per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos.
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas
Žuvusių ar mirusių tardymo įkalinimo ar tremties pasibaigus įkalinimui metu 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių žuvusiųjų tėvams (įtėviams), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), taip pat broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę) lygiomis dalimis išmokama vienkartinė pašalpa:
- karių savanorių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų GULAG‘o politinių kalinių sukilimų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 12 967 Eur;
- karių savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, laisvės kovų dalyvių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų GULAG‘o politinių kalinių streikų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 9 724 Eur;
- laisvės kovų dalyvių, nužudytų ar mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šeimos nariams – 7 780 Eur;
- karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties pasibaigus įkalinimui metu, šeimos nariams – 4 965 Eur.
Teisės aktai:
Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas
Kompensacijos už komunalines ir kt. paslaugas teikiamos:
– Žuvusių nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar ištęstinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų);
– Nepriklausomybės gynėjams, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti;
– Nepriklausomybės gynėjams, netekusiems 45-100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams.
Kompensuojama 50 procentų faktinių išlaidų už:
- būsto šildymą;
- karštą vandenį;
- geriamąjį vandenį ir nuotekas;
- dujas;
- kietąjį ir skystąjį kurą;
- elektros energiją;
- laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį;
- žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu ir priskirtos kompensacijų už būstą gavėjams, mokestį;
- bendrojo naudojimo objektų naudojimo išlaikymą ir naudojimąsi jais;
- komunalinių atliekų išvežimą.
Laidojimo išlaidų kompensacija
Nepriklausomybės gynėjai, netekę 45–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, laidojami valstybės biudžeto lėšomis, juos laidojančiam asmeniui skiriant 40 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo išlaidų kompensaciją.
Vienkartinės išmokos :
- Asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ir karinių apmokymų metu sovietinėje armijoje ar mirusių vėliau dėl ligų, susijusių su tarnyba, šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama 4171 Eur vienkartinė kompensacija.
- Asmenims, kurie buvo pašaukti į karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje ir dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nedarbingais ar iš dalies darbingais) arba netekusiais 20–40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ar karo gydytojų sprendimu netinkamais karo tarnybai, išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
- pripažintiems netekusiais 75-100procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 2086 Eur;
- pripažintiems netekusiais 60-70procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 1669 Eur;
- pripažintiems netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 1252 Eur;
- pripažintiems netekusiais 20-40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) –835 Eur;
- karo gydytojų sprendimu pripažintiems netinkamais karo tarnybai – 835 Eur.
Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams:
1. sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama 1622 Eur vienkartinė pašalpa;
2. asmenims dėl dalyvavimo ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo išmokamos vienkartinės pašalpos:
– pripažintiems netekusiais 75-100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 4171 Eur;
– pripažintiems netekusiais 60-70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 3337 Eur;
– pripažintiems netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo; iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 2503 Eur.
Karys savanoris laidojamas valstybės lėšomis. Mirus kariui savanoriui, išmokama 20 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpa – 1100 Eur.
Teisės aktai:
Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymas
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (būsto savininkui), kurių būstas yra Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens grynosios metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui, neviršija 18 valstybės remiamų pajamų dydžio, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 50 proc. atleidimas nuo pastoviosios įmokos dalies;
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (būsto savininkui), kurių būstas yra Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens grynosios metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui, didesnės už 18 valstybės remiamų pajamų dydžius, tačiau neviršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžio, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 30 proc. atleidimas nuo pastoviosios įmokos dalies.
Nurodytos lengvatos taikomos už paskutinius praėjusius kalendorinius metus.
Pateikiami dokumentai:
- prašymas;
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas;
- informacija apie praėjusiais kalendoriniais metais bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas.
Asmuo, norintis gauti pažymą apie jam paskirtas ar išmokėtas socialines išmokas, turi pateikti laisvos formos prašymą pažymai gauti.
Pažyma išduodama per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Pateikiami šie dokumentai:
- laisvos formos prašymas;
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Prašymas gali būti teikiamas asmeniškai, per atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti įrodyta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu, elektroniniu paštu. Prašymas pateiktas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Teisės aktai:
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymas